Archeologijo objektas "Trakų salos pilis" >> "1822 m. V. Smakausko ekspedicija į Trakų pilį"

Archeologija


NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?OId=346&FId=795

PAVADINIMAS: 1822 m. V. Smakausko ekspedicija į Trakų pilį

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Vertimas

TEKSTINIS TURINYS:
(...) Susidomėjęs Trakų salos pilies istorinėmis liekanomis, kurios, iškilusios iš savo griuvėsių styrančias viršūnes, tarytum traukte traukia į save dėmesį, nutariau nuvykti į vietą ir viską, kas pasirodytų verta dėmesio, apžiūrėti ir perpiešti popieriuje.
Kartą gegužės viduryje su savo kolega p. Mykolu J... išvažiavau vidurnaktį, kad auštant būčiau vietoje ir kaip kažkada Denonas, kuris, šuoliuodamas per Egiptą, apžiūrinėjo Memnono statulas, galėčiau, saulei tekant, pamatyti nepalyginamai įdomesnius man pilies griuvėsius. Iš tiesų jau apie viską žinodamas iš Labomo, dar likus beveik dviem varstams, vaizdavusi esąs neaprėpiamai plačiame ežere, kurio viduryje saloje tarytum vulkaninė uola stūkso niūrūs pilies griaučiai, iškėlę per ilgus amžius sueižėjusią, kerpėmis ir samanomis apaugusią viršūnę. Rytas buvo ramus, ežeras nebangavo, ir dangus jame atsispindėjo lyg didžiuliame veidrodyje. Tik vos tekančios saulės spinduliai, prasiskverbę pro dar tebeplaukiojančią ore miglą, apšvietė nuožulnias kampinių bastionų sienas, ypač plokščią vidurinį bokštą, kuris iškilęs gana aukštai, tarytum dominavo virš kitų ir tyčiojosi iš jau bemaž keturių prabėgusių amžių. Visa atmosfera ir joje pasirodą daiktai buvo nusidažę rausva aukso spalva, kuri mus taip žavi klodo Lorenco peizažuose. Vaizdo fonas buvo Trakų miestelis, kuris visada medinis (neskaitant kelių mūrinių bažnyčių) ir dar labiau ryškino jo didingumą. Tačiau tasai reginys man sukėlė liūdnų minčių, nes priminė, kad toks didis vyras čia praleidęs jaunystę, čia priėmęs krikščionių tikėjimą, ir čia su kalaviju žygiavęs mušti priešų, čia brandinęs planus paimti aukščiausiąją valdžią pagaliau čia ir mirė. Išnyko giminė, o apleista pilis ieško kapo tarp savo griuvėsių! Kas gali atsispirti laikui, tam, kuris viską kuria ir viską naikina – lieja gyvybės balzamą arba baisiausiais nuodais numarina. Laikas negailestingiausias ir laikas brangiausias – kas buvome vakar, dabar nesame, ir vakarykštė diena niekada nebesugrįš!
Saulei pakilus, su kamera obskura nupiešiau pilies vaizdą iš šiaurės pusės. Po valandos, kai piešinį baigiau, per šiūrą sąsmauką įvažiavome į patį Trakų miestelį ir čia pat, Karaimų gatvės kampinėje karčemoje, apsistojome. (...)
(...) Perplaukę ežerą, šokome iš valties kaip iš verdančio vandens, kad ir ne sausomis kojomis, tai bent ant sausos žemės. Patarę savo valtininkui, kad neatidėliodamas užkamšytų skyles ir sutaisytų valtį, patys nuskubėjome prie griuvėsių. (...) Aš tuo tarpu su popieriumi ir pieštuku apibėgau mūrus, įlindau į vidų, kad kuo greičiau numalšinčiau smalsumą. Keturkampis pilies pastatas stebino savo dydžiu – platusis šonas buvo daugiau kaip 40 sieksnių pločio, siauresnis, kiek prisimenu, ne daugiau kaip 25. Bastionai viršuje, kaip ir kituose tokiuose statiniuose, apvalūs, didesne dalimi išlindę už šoninių sienų kraštų, aplinkui – šaudymo angos, viršuje – skliautiniai langai. Dvigubai aukštesni už tvirtovės sienas, bet pats viršus iki atbrailos, kur tikriausiai rėmėsi stogas, laiko dantų išgraužtas, ir tai rodė, kad pilis jau seniai apleista. Labai gražiai atrodė daugiau ar mažiau išsikišusios plytos. Ketvirtasis bastionas, stovintis šiaurėje, buvo jau beveik visai sugriuvęs, jo griuvėsiuose tik kur ne kur matėsi silpnai kalkėmis surišti plytgaliai. Sprendžiant iš aukščio, o ypač iš langų sienose, galima spėti, kad jų būta dviaukščių. Apačioje gyventa, buvę sandėliai, o viršus buvęs pritaikytas gintis nuo priešų antpuolių. Šoninė siena, visur mūryta iš akmenų ir plytų niekuo ypatingu nepasižymėjo. Pati pilis ir jos dalys, skirdamos per vidurį išilgines sienas, stūksojo iškilusios virš kampinių bastionų. Ji visa dvelkia senove, langai pailgi, bet įspūdingiausiai ir kartu liūdniausiai atrodė tik dvi belikusios sienos keturkampio bokšto, kuris lyg gulbės kaklas iš praskėstų sparnų stovėjo aukštai iškilęs, šviečiantis durų ir langų angomis. Objektas jau miręs, bet, prisiminęs jo praeitį, pajunti neapsakomą žavesį, kuris taip sujaudina protą ir širdį, jog kartais, apimtas gailesčio ir liūdesio, nejučiomis nubrauki keletą ašarų. Vidurinė pilis visą apjuostą pylimo erdvę dalija į du kiemus. Pilies viduje griuvenų vietomis buvo privirtę per sieksnį, o prie keturkampio bokšto sienos net per tris sieksnius. Todėl ir be kopėčių lengvai apžiūrėjęs išblukusius paveikslus, pradėjau piešti. Tiktai didžiosios salės, esančios visai šalia bokšto, apatinio aukšto langų nišose mačiau išlikusių paveikslų,o viršutiniame aukšte mažesniuose šoniniuose kambariuose kalkių tinklas buvo jau atsilupęs, ir tik liūdnai margavo plikos plytos. Vis dėlto, žarstydamas griuvėsius ir apžiūrinėdamas nukritusio tinko gabalus, įsitikinau, kad jie buvo ištapyti, bet surinkti juos ir taip sudėti, kad kas nors išeitų, neturėjau nei jėgų, nei galimybių.
(...) Baigęs piešti, atsisėdau pailsėti ant nuožulnios griuvėsių krūvos ir pagalvojau, kaip apverktinai ir liūdnai atrodo visi tokie paminklai.
Kai sėdėjau apniktas tokių minčių, kurios ilgai man sukosi galvoje, staiga nuo bokšto viršaus atskilo karnizo luitas ir su didžiausiu trenksmu nukrito čia prie manęs į griuvėsius. Tasai trenksmas, tarytum paskutinis ir gilus mirštančio žmogaus atodūsis, nuteikė mane labai liūdnai. Apimtas baimės ir skausmo, nubraukiau keletą ašarų šituose amžių pašventintuose griuvėsiuose ir nuėjau ieškoti savo draugo (...).

VAIZDO / GARSO DUOMENYS:
Trakų salos pilies freskos

FIKSUOTOJAS: Vincentas Smakauskas

FIKSAVIMO METAI: 1822

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Šumskas, mstl., Kalvelių sen., Vilniaus r. sav., Vilniaus apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Šumskas

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 109-113

©: Vertimas Edmundas Rimša

©: Išleidimas Leidykla „Mokslas“

PASTABOS: Savo ekspedicijos rezultatų aprašymą V. Smakauskas parengė praėjus beveik dvidešimčiai metų.

Atgal