KNYGADVARIS

ANOTACIJA: Pilis Galvės ežero saloje, manoma pastatyta Vytauto 15 a. pradžioje. Rezidencinė pilies dalis naudota kaip valdovų (Vytauto, Žygimanto Kęstutaičio ir kt.) rezidencija.

ILGIS:
PLOTIS:
AUKŠTIS:
KITI PARAMETRAI: Pilies kompleksas užima beveik visą salą. Komplekso planas netaisyklingas. 1,8 ha dydžio teritoriją perkasas dalina į 2 dalis: šiaurės rytinę ir pietinę. Šiaurės rytinėje dalyje yra rezidenciniai rūmai, pietinėje - priešpilis. Abi dalis supa gynybinės sienos su bokštais. Svarbiausias pastatas - konvento pilies tipo rūmai. Jie susideda iš dviejų stačiakampių lygiagrečiai stovinčių dviaukščių korpusų su rūsiais. Pietvakariuose korpusus jungia kvadratinis donžonas, šiaurės rytuose - aukšta masyva siena. Tarp korpusų yra apie 11,5 m pločio ir 20,8 m ilgio akmenimis grįstas vidaus kiemas. Į jį patenkama pro vartus donžono apačioje ir vartelius šiaurės rytų sienoje. Svarbiausia rūmų statybinė medžiaga - akmenys. Sienų akmenys dėti eilėmis, tarpai užpildyti skaldytų akmenų bei plytų intarpais ir užtrinti rišamuoju skiediniu. Rūmuose daug svarbių įrenginių: hipokaustinio šildymo sistema, lietaus kanalizacija, vartų uždarymo ir tilto pakėlimo mechanizmai, priemonės sienoms apsaugoti nuo ežero bangų mūšos ir kiti. Priešpilis pietinėje salos dalyje buvo skirtas pilies įgulai gyventi bei ūkiniams tikslams. Pietų pusėje yra stačiakampio plano trijų aukštų vartų bokštas. Trijuose kampuose stūkso flankuojantys keturių aukštų gynybiniai bokštai. Kiemo pietryčių ir vakarų pusėse prie gynybinių sienų šliejasi kazematai. Svarbiausias priešpilio kiemo architektūros akcentas - vakariniai kazematai. Beje, vakarų kazematų vakarinėje sienoje yra užmūryta arkinė anga, vedusi į ežerą. Greta jos -siaura laiptinė.
BŪKLĖ:
NUSTATYMO METAI: - 1998

APRAŠYMO AUTORIUS: Algė Jankevičienė

APRAŠYMAS SKELBTAS: Leidinio aprašas, P. 59-60

©: Sukūrimas Algė Jankevičienė

OBJEKTAS SAUGOMAS:
NKVA (Kultūros vertybių departamento Nekilnojamų kultūros vertybių apskaita), Nr. A1781

MOKSLINIS KOMENTARAS 1477 m. Trakuose lankėsi Venecijos ambasadorius Ambraziejus Kontarinis (Ambrosio Contarini) ir, kaip dera diplomatui, aprašė savo įspūdžius. Jis svečiavosi pas didįjį Lietuvos kunigaikštį Kazimierą. (...) Miestas, matyt, jam įspūdžio nepadarė, nes jį vadina sodybėle arba žemele. Užtat pačią pilį, kurioje gyveno Kazimieras, jis vadina „palocium“. (...) Nors ir kaip įdomios A. Kontarinio žinios apie jo viešnagę Trakuose, tačiau jos tiksliai nepasako, kurioje būtent pilyje jis nakvojo ir kurioje pietavo. Iš visko atrodo, kad Kazimieras jį priėmė salos pilyje. Tačiau teigti, kad salos pilis būtų buvusi reprezentacinė, galima tik labai atsargiai (...).

MOKSLINIS KOMENTARAS Atgavęs Trakus kaip tėvoniją ir pasidaręs didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu, Vytautas pastatė pilį Galvės ežero saloje. Kuo remiamas šis teiginys? Šaltiniuose nėra užrašyta, kad tą pilį būtų statęs Vytautas. Spėjimai, paremti stilistinėmis architektūrinėmis arba techninėmis savybėmis, kaip darė M. Moreliovskis ir B. Šmitas, vargu ar gali būti tikslūs. Jų išvados gali tik paremti konkretesnius įrodymus. Skaitant šaltinius, buvo pastebėta, kad Vytauto valdymo pradžioje Trakai visai neminimi. Vadinasi, jie buvo nuošalyje nuo politinio valstybės gyvenimo, matyt, ir dėl to, kad po sudeginimo nebuvo atstatyti. Pirmasis Vytauto vardu Trakuose sudarytas raštas yra 1399 m. donacija Vilniaus katedros kapitulai. Z. Ivinskis sudarė Vytauto buvimo Trakuose datų sąrašą (itinerarijumą), kuris daug ką pasako. 1392-1399 m. Vytautas neišdavė nė vieno rašto, kuriame surašymo vieta būtų pažymėti Trakai. Užtat nuo 1408 m. Vytautas kasmet būna Trakuose, o kai kuriais metais net po kelis kartus, pavyzdžiui, 1412 – keturis, 1413 – keturis, 1415 – septynis ir t.t. Daugiausia Vytautas Trakuose laiką leido ir raštus davinėjo 1414-1417 m. Kai kuriuose dokumentuose pažymėta „rašyta mūsų pilyje Trakuose“. Iš viso to daroma išvada, kad Galvės ežero salos pilį Vytautas pastatė apie 1407-1408 m. Statybos pradžia siejama su Senųjų Trakų atidavimu vienuoliams. Atsisakydamas pilies Senuosiuose Trakuose, jis, matyt, buvo nusprendęs arba jau pradėjęs statyti pilį Naujuosiuose Trakuose. Ši pažiūra į Trakų pilių atsiradimo laiką pasidarė vyraujanti, tačiau ne vienintelė. Tebeturi šalininkų ir senoji romantikų pažiūra, kad ir Galvės salos pilis priklauso Kęstučiui.

MOKSLINIS KOMENTARAS V. Smakauską imtis sienų tapybos aprašymo paskatino prancūzų armijos pulkininko Labomo (La Beaume) knyga „La guerre en Russie“ („Karas Rusijoje“). Knygoje aprašomas 1812 m. karas. Ten yra Trakų pilies piešinys. Knyga V. Smakauską nemažai nustebino. Svetimšalis karininkas, matęs daug architektūros ir dailės kūrinių, susidomėjo lietuvių pilies griuvėsiais. Freskų likučių V. Smakauskas rado tik didžiojoje salėje ir kai kuriose kito aukšto langų nišose. Žarstydamas griuvenas ir apžiūrinėdamas tinką, jis įsitikinęs, kad freskų būta ne tik didžiojoje salėje, bet nustatyti, kas vaizduojama, jis neįstengęs. Geriausiai išlikę piešiniai buvo langų nišose. Daugiausia tapybos žymių jis rado dešiniajame rūmų sparne, reprezentacinėje salėje. Kairiajame sparne tapybos žymių rasta trečiojo aukšto vakarinės patalpos pietiniame lange ir bokšto priešpaskutiniame aukšte. Tapytojo dėmesį pirmiausia patraukė geriausiai apšviestos didelės langų angų plokštumos. Piešiniuose V. Smakauskas matė istorines scenas. Savo piešinius jis sunumeravo. Iš viso jų buvo dvylika, neskaitant bendrų pilies vaizdų, darytų su projekcine kamera. Aprašęs freskų likučius V. Smakauskas daro išvadą, jog tai esančios scenos iš audringo Vytauto arba Žygimanto Kęstutaičio gyvenimo. Jo piešiniai ligi mūsų dienų neišliko. Tenka remtis aprašymu ir prie jo pridėta lentele su miniatiūriniais, labai schematiškais piešinėliais. Kuriuose sunku įžiūrėti net stambesnius dalykus.