Archeologijo objektas "Trakų salos pilis" >> "Trečiasis pilies statybos laikotarpis"

Archeologija


NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?OId=346&FId=1629

PAVADINIMAS: Trečiasis pilies statybos laikotarpis

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

TEKSTINIS TURINYS:
Trečiuoju statybos laikotarpiu salos pilis, kaip gynybinis įrenginys, buvo užbaigta; rezidencija ji paversta kiek vėliau.
Šiuo laikotarpiu buvo išmūrytas priešpilis. Atskiros priešpilio, kaip ir rūmų dalys, statytos ne vienu metu. Tačiau priešpilio statyboje tiek aiški viena idėja ir pertraukos tarp statybos darbų tokios trumpos, kad čia, be abejo, susiduriama iš esmės su vienu statybos laikotarpiu.
Didelė priešpilio dalis buvo statoma itin nepalankiomis sąlygomis – ežero vandenyje ir durpyne.
Bokštai pastatyti salų pakraščiuose ant tvirto grunto, sienos tarp jų išvestos tiesiai ir kad jos, stovėdamos ant durpių, nesideformuotų, klota, kaip minėta, viena ar kelios eilės rąstų. Priešpilio sienos, ypač stovinčios ant durpių, kad vanduo jų nepaplautų, mūrytos lyg klojiniuose. Be to, saugant sieną nuo bangų mūšos, vietomis dėta antra klojinių eilė, tarpą užpilant žemėmis.
Statant pilį buvo žemintas Trakų ežerų vandens lygis. Vėliau vandens lygis palaipsniui galėjo būti pakeltas; tai liudytų nuolat aukštintas priešpilio kiemas. Šią išvadą remia ir karaimų legenda apie didelį potvynį ir juos nuo šios nelaimės gelbėjusį Vytautą. Matyt, karaimų atmintyje yra išlikę atsiminimų apie buvusį didelį, nors ir trumpalaikį, ežerų vandens lygio svyravimą.
Statant priešpilį, atlikti tiesiog milžiniški aikštelės paruošimo darbai. Neturėdami vienos gynybiniu požiūriu geros salos, pilies statytojai ją, galima sakyti, sukūrė.
Salos pilies priešpilyje pirmiausia buvo pastatyti bokštai su gynybinėmis sienomis, po to – vakariniai, o vėliausiai – rytiniai kazematai. Suformuoti ir visos fosos elementai.
Į pilį buvo įvažiuojama pro priešpilio vartų bokštą, esantį maždaug P sienos viduryje. Įvažiavimas nuo ežero buvo uždaromas pakeliamu tiltu, kurio ilgis buvo apie 3,30 m.
Priešpilyje, be vartų bokšto, kuris galėjo būti net penkių aukštų, buvo dar trys galingi keturkampiai apačioje ir apvalūs viršuje bokštai, skirti patrankoms. Geriausiai išsilaikė pietryčių bokštas. Pietinė gynybinė siena remiasi į šio bokšto vidurį, o rytinės sienos ir bokšto kiemo sienos trasa sutampa. Dėl to bokšto perimetras kieme kiek sumažėjo, kad neliko net vietos įėjimui į bokšto pirmąjį aukštą. Įėjimas čia išmūrytas lyg nišoje V ir Š sienų susikirtime.
Pirmojo aukšto paskirtis – ūkinė. Tai liudija gana plačios durys aukščiau minėtame įėjime. Įėjimo angos glife yra nišos žibintams. Pirmasis aukštas apėmė keturkampę bokšto dalį. Kuri viduje apvalėjo.
Į antrąjį bokšto aukštą buvo įeinama iš kiemo per medinį balkoną. Šio aukšto paskirtis irgi buvo ūkinė. Tai liudytų labai siauri švieslangiai.
Į visus kitus aukštus galima patekti suktais laiptais, esančiais kairiajame įėjimo į antrąjį aukštą glife.
Patrankoms skirtų aukštų buvo tik du – trečiasis ir ketvirtasis; šiuose aukštuose buvo išdėstytos X formos patrankų šaudymo angos. Virš ketvirtojo aukšto jau ėjo šaudymo pastogė. Bokštą dengė kūginis čerpių stogas.
Į PV bokštą buvo patenkama per antrojo aukšto balkoną. Į pirmąjį aukštą buvo nusileidžiama iš antrojo greičiausiai per angą grindyse. Pirmajame aukšte išliko vienas siauras švieslangis ir neaiškios paskirties skylės sienose. Antrojo aukšto paskirtis galėjo būti ūkinė. Į kitus aukštus buvo patenkama suktais laiptais, o šviesa į laiptus krito pro viršutinių aukštų švieslangius.
ŠV bokštas labiausiai nukentėjęs. Jis stovėjo V gynybinės sienos kampe, kiek atokiau nuo fosos, salos pakraštyje ant žemėjančio ežero link paviršiaus, todėl į jį ėjo laiptukai, esantys durų angos glife. Glife tarp smiltainio blokų išliko vyriai durų varčioms ir nišos.
Gynybinės sienos tarpas tarp ŠV bokšto ir priešpilio ŠV kampo yra labai storas, ir parapeto šaudymo angos čia galėjo išeiti į abi puses. Į lauką nukreiptos šaudymo angos buvo skirtos ginti prieigoms prie vakarinio fosos galo, o į kiemelį – apšaudyti tiltą per fosą.
Taip pat manoma, kad priešpilio ŠV kampe ant gynybinės sienos buvo bokštelis, bent vienu aukštu aukštesnis nei gynybinių sienų parapetas. Jo paskirtis – flankuoti prieigas prie fosos ir šaudyti išilgai rūmų gynybinės sienos.
R siena, matyt, buvo akla iki pat parapeto, o fosos sienoje – daug įvairios paskirties ir formų angų. Sienos apačioje prie pat rytinių kazematų yra gana plati, nišoje paslėpta, durų anga. Durys buvo užstumiamos rąstu, kuriam slankioti abiejose nišos glifo pusėse paliktos keturkampės skylės. Prie angos iš lauko dešinėje yra lyg kontraforso pėdsakai. Manoma, kad pro šią angą buvo išeinama tik už pilies.
Sienos tarpe tarp arkų ir ŠV kampo buvo planuotas statyti dar vienas bokštas. Jo statyba buvo pradėta, tačiau dėl blogo grunto jo statybos buvo atsisakyta.
V kazematai – dviejų aukštų, su šaudymo pastoge ir šaudymo angomis, išeinančiomis į visas puses. Pirmasis aukštas skirtas ūkinėms reikmėms. Antrojo kazematų aukšto planavimas nesiskyrė nuo pirmojo aukšto. Antrasis aukštas turėjo galeriją, nes durys į kiekvieną patalpą ėjo iš lauko. Kadangi V kazematai siauri (7 m), tai pirmojo aukšto perdengimo sijos iškištos kiaurai per kiemo sieną ir jų galai panaudojami kaip konsolės galerijai. Antrojo aukšto kazematų skliautai – nerviūriniai. Stogas virš V kazematų – keturšlaitis.
R kazematai pastatyti kiek vėliau. Jie buvo vienaaukščiai. Sprendžiant iš gana plačių dvejų durų, čia galėjo būti ūkinės patalpos. Be durų išliko dar dvi angos kiemo sienoje. Prie PV kampo esanti X formos anga, turbūt, irgi buvo naudojama vartams į priešpilį ginti. Vidurinė anga buvo švieslangis. R kazematuose galėjo būti dar vienas langas prie durų, fosos sienoje.
Tiek R, tiek ir V kazematai pastatyti daugiausia ant durpių. Kad siena nesvirtų, kazematų PV kampe buvo pastatytas masyvus kontraforsas.
Pilį su krantu jungė tiltas, turbūt ėjęs iš pilies į Karaimų salą. Greičiausiai tiltas iš Karaimų salos per Bažnytėlės salą suko į pusiasalio pilį. Tai rodo prie kranto rasti poliai.
Pastačius gynybines sienas ir V kazematus, durpynas kieme sausintas, supilant storus žvyro sluoksnius. Tačiau kiemo viduryje ilgą laiką išliko vandens rezervuaras (matyt, gaisrams gesinti ir ūkinėms reikmėms), kuris, pilį pavertus kunigaikščių rezidencija, buvo užverstas stambiais akmenimis.
Fosos sienos – išlenktos. Tokios jos pastatytos, matyt, atsižvelgiant į vietos sąlygas ir strateginius sumetimus: kad būtų negalima šaudyti išilgai fosos. Jos galuose – dviejų angų arkos, iš dalies atstojančios kontraforsus, iš dalies – pagrindas medinėms virš jų įrengtoms šaudymo galerijoms. Per fosą ėjo tiltas.
Gynybinėje kunigaikščių rūmus supančioje sienoje prieš pat tiltą yra keturios (22x22 cm) įvairiais atstumais išdėstytos skylės. Kam jos – kol kas nenustatyta. Tos pačios sienos kairėje yra durų anga į atvirus laiptus fosos sienoje. Vandens lygiui anksčiau esant aukštesniam, į fosą galima buvo įplaukti laiveliu ir minėtais laiptais patekti į terasą, supančią rūmus.
Priešpilio visos apatinės sienos ir bokštų dalys mūrytos iš akmenų. Apvaliųjų bokštų dalių apdaila – plytinė; iš plytų, be abejo, mūryti parapetai ir visos detalės. Užpildas sienų storyje – daugiausia įvairaus dydžio akmenys ir plytgaliai. Kyliavimas tarp akmenų eilių irgi įvairus: jei gynybinėse sienose kyliai akmenų, tai V kazematuose vyrauja plytų.

VAIZDO / GARSO DUOMENYS:
Trakų salos pilies planas (trečiojo statybos laikotarpio)

FIKSUOTOJAS: Stanislovas Mikulionis

FIKSAVIMO METAI: 1971

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 138-144

©: Sukūrimas Stanislovas Mikulionis

©: Išleidimas Lietuvos istorijos institutas

Atgal