Archeologijo objektas "Trakų salos pilis" >> "Antrasis pilies statybos laikotarpis"

Archeologija


NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?OId=346&FId=1628

PAVADINIMAS: Antrasis pilies statybos laikotarpis

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

TEKSTINIS TURINYS:
Išlikusieji iki mūsų dienų griuvėsiai yra iš antrojo statybos periodo, kai pilis buvo pritaikyta gynybai nuo patrankų. Tai liudija ir priešpilio gynybiniai bokštai.
Antruoju pilies statybos laikotarpiu iš esmės pakeičiamas pilies planas. Atsisakoma anksčiau planuoto priešpilio ir trečiojo pastato kieme. Pastatytas ir pats aukščiausias statinys Trakų pilies ansamblyje. Tai kunigaikščių rūmų donžonas, pagrindinis pilies bokštas. Jo aukštis nuo vartų slenksčio – 33 m.
Dešiniajame sparne susiaurinama vidurinė patalpa, praplatinami pirmieji du, nuo donžono, švieslangiai. Kadangi švieslangiai rekonstruoti tose pačiose vietose, tai susiaurinus vidurinę patalpą, jie išėjo ne per vidurį sienos. Trečiasis švieslangis buvo paliktas kaip buvęs. Jo glifuose dabar ypač gerai matyti antruoju statybos laikotarpiu įvykdyta sienų rekonstrukcija.
Dešiniojo sparno išorinėje ir kiemo sienoje iš vidaus plytomis užmūryta pirmuoju statybos periodu palikti guoliai skliautams. Atlikus šiuos perplanavimo darbus, mūrijamos skersinės rūsio sienos ir skliaudžiami cilindriniai skliautai.
Gerokai perplanuotas ir kairysis sparnas: jis praplatinamas apie 1 m, susiaurinama vidinė patalpa. Pirmuoju statybos laikotarpiu prie išorinės sienos iš vidaus palikti guoliai skliautams užmūrijami plytomis. Po to kaip ir dešiniajame sparne statomos skersinės rūsio sienos ir skliaudžiami cilindriniai skliautai.
Kartu su rūsių rekonstrukcija šiuo periodu buvo statomi ir pirmieji donžono aukštai. Po to pradedami darbai kairiojo sparno dabartiniame antrajame aukšte, o kiek vėliau ir dešiniojo sparno dabartinio antrojo aukšto statyba. Nustatant dešiniojo sparno statybos etapus, daug neaiškumų kelia laiptų narvelio rekonstrukcijos; nežinomas yra nei jų tikslas, nei laikas.
Kol kas neaiški viršutinių donžono aukštų ir dešiniojo sparno trečiojo aukšto statybos eiga. Aišku, kad jie statyti vėliau, tačiau vargu ar tai būtų kitas statybos laikotarpis.
Antruoju pilies statybos laikotarpiu buvo pastatytos ir rūmus supančios gynybinės sienos. Fosos siena atstatyta nežinia kada ir nežinia kam iškastame didžiuliame griovyje, dar įsikasant beveik statmenai į jo šlaitą. Tada buvo suformuota ir terasa tarp rūmų ir atraminių gynybinių sienų, supilant gana storą žvyro sluoksnį.
Reikia pastebėti, kad atraminės-gynybinės sienos pradėjo griūti jau netrukus po pilies statybos. Fosos siena ne tik išgriuvo, bet buvo ir atstatyta. Pasviro ŠR ir ŠV gynybinės-atraminės sienos. Maždaug 15 m nuo atraminės-gynybinės sienos ŠR kampo pastatytas kontraforsas ir gana didelė sienos dalis pastorinta. Tvirtinta pastorinant ir ŠV siena.
Buvo pastatyti dabartiniai salos kunigaikščių rūmai, juos juosiančios gynybinės sienos su įvairios paskirties bokšteliais, prie rūmų suformuota terasa ir pradėta formuoti fosa.
Kunigaikščių rūmai susideda iš dviejų sparnų: kairiojo ir dešiniojo bei donžono.
Kadangi per pirmąjį donžono aukštą buvo važiuojama į rūmų kiemelį, todėl jame įrengta gana sudėtinga uždarymo sistema. Įvažiavimą dengė pakeliamas tiltas.
Be pakeliamojo tilto, čia dar buvo pakeliamos geležinės grotos, kurios slankiojo tarp plytų mūro užkarpos ir akmeninių staktų. Pastarosios įrengtos mediniams vartams atremti ir vartų vyriams įtvirtinti. Uždarius vartus, jie buvo užstumiami rąstu, kuriam abiejose glifo pusėse mūre padarytos skylės.
Iš pilies kiemelio po donžonu buvo dar vieni mediniai vartai, tik jų vyriai įdėti tarp dviejų smiltainio blokų. Tarpuvartės grindinys iš akmenų. Po grindiniu rasta nedidelė angelė arkine sąrama, labai panaši į rūmus supančioje Š atraminėje gynybinėje sienoje esančią angelę. Rastoji po grindiniu greičiausiai buvo tarpuvartės kanalizacijos anga.
Tarpuvartė donžono viduryje dengta kryžminiais skliautais. Šonines donžono sienas iš lauko rėmė masyvūs kontraforsai. Į donžono antrąjį aukštą iš pilies kiemelio ėjo donžono kairėje laipteliai. Plytinės laiptų pakopos dengtos lentomis, kurių žymių išliko šoninėse laiptų narvelio sienose.
Antrojo donžono aukšto paskirtis tiksliai nėra žinoma. Spėjama, kad jame budėdavusi sargyba. Patalpoje išliko langas į kiemelį; jis, kaip ir visos donžono angos, išeinančios į kiemelį, aprėmintas figūrinėmis plytomis. Kitoje nuo įėjimo į šį aukštą sienoje yra niša. Patalpoje, perdengtoje cilindriniu skliautu, turbūt, buvo židinys. Į kitus donžono aukštus galima užlipti dešinėje donžono sienoje einančiais suktais laiptukais, mūrytais ant trompų ir užklotais lentomis.
Įėjimo į trečiąjį donžono aukštą anga iš lauko aprėminta dviem volinėm plytom. Angoje išliko lizdai staktoms, kurios šiose duryse buvo gana masyvios. Šio aukšto šoninių donžono sienų liekanose tebėra dviejų angų vienos pusės glifai. Dėl sienų storumo angos išmūrytos nišose (kad būtų šviesiau).
Kairėje patalpos pusėje dalį išorinės sienos užima einąs į viršų suktas laiptų narvelis. Todėl, norint perdengti patalpą cilindriniu skliautu, kairėje pusėje esanti donžono siena ant arkos dirtinai pastorinta. Dėl to šioje vietoje lango anga lyg dviguboje nišoje.
Į ketvirtąjį aukštą užlipti buvo galima tais pačiais suktais laiptukais. Iš jų pro duris įeiname į koridorių, kuris jungė rūmų kairiojo sparno pastogę ir donžono ketvirtąjį aukštą su laiptų narveliu.
Manoma, kad penktasis aukštas buvo pilies koplyčia. Čia, kiemo sienoje, išliko buvusių žvaigždinių skliautų pėdsakų ir durys į balkoną. Ši durų anga vienintelė, išlikusi visa ir turinti smailią arką.
Abiejų rūmų sparnų rūsiai iš esmės nesiskiria. Trys rūsio kambariai dengti cilindriniais skliautais, pereinami, durys įrengtos pertvarinėse sienose.Tarp rūsių skirtumas tik tas, kad kairiojo sparno rūsio kiemo sienoje yra slapti laiptukai, kurie susisiekia su antrojo aukšto galine patalpa. Šioje vietoje turėjo būti didžiojo kunigaikščio patalpos. Pavojaus metu šiais slaptais laiptukais galima buvo nepastebimai išeiti iš pilies. Asla rūsiuose plūkto molio. Galinėje dešiniojo sparno rūsio dalyje įrengta šio sparno centrinio šildymo krosnis.
Kairiojo sparno antrojo aukšto visos trys patalpos panašios, tik galinės – stačiakampės, o vidurinė – kvadratinė. Visų jų skliautai – žvaigždiniai.
Trečiasis kairiojo sparno aukštas sunykęs, tačiau likę pėdsakai leidžia spręsti apie buvusias jo formas. Ir čia skliautai buvo žvaigždiniai. Gali būti, kad didžiuliuose languose iš vidaus buvo langinės.
Donžonas nuo kairiojo sparno atitrauktas, todėl tarp jo ir kairiojo sparno sienoje iš galerijos yra pamūryta niša. Pro ją, kaip spėjama, stebėta pilies aplinka, o vėliau – priešpilis.
Virš trečiojo aukšto – šaudymo pastogė. Išėjimo iš donžono angą ir šaudymo pastogę jungė savotiškas koridorius.
Kairysis rūmų sparnas, ypač jo ŠV kampas, buvo sunykęs. Spėjama, kad šioje vietoje buvę danskeriai (gynybinių pilių architektūros elementai, iškišti iš mūro plokštumos ir dengtu tiltu jungiančiu atokiau stovintį bokštą) labai susilpnino tą sienos dalį.
Dešiniojo sparno visą antrąjį aukštą užėmė reprezentacinė salė. Ji perdengta žvaigždiniais skliautais, grindys – keraminių plytelių. Languose buvo vitražai. Langų glifai aprėminti volinėmis plytomis; palangės iškirstos vėliau.
Salė turėjo būti labai puošni; tai liudija freskų liekanos.
Tračiajame šio sparno aukšte – trys patalpos, perdengtos žvaigždiniais skliautais. Skliautų atramos čia beveik prie pat grindų: norėta išlaikyti vienodą sparnų aukštį, nors dešinysis sparnas žymiai platesnis už kairįjį.
Kairiojo ir dešiniojo sparno pastoges jungė galerija, ėjusi pagal donžono sieną nuo kiemo. Galerija buvo dengta.
Rūmuose buvo ir centrinis hipokaustinio tipo šildymas. Kairiojo sparno šildymo krosnies pakura išeina į kiemą, o dešiniojo – įrengta rūsyje.
Pirmųjų rūmų aukštų (iki antrojo aukšto palangių) apdaila – plytos. Apdailos storis – iki 60 cm. Pasitaiko ir juodais galais plytų; joks raštas iš jų nedėliotas. Virš plytų mūro iki trečiojo aukšto – akmens mūras, o aukščiau jo – vėl plytos iki pat viršaus. Akmenų mūras kyliuotas daugiausia plytų kyliais. Siūlės užtrintos skiediniu lyg savotišku tinku.
Rūmų kiemelyje buvo gana didelis nuolydis Š link; kiemelis grįstas akmenimis. Lietaus vanduo subėgdavo kiemo viduryje einančiu grioveliu į kiemo gale esančią piltuvo formos duobelę, iš kur per angą užpakalinėje rūmų sienoje ir toliau per kitą angą šiaurės rytų rūmus supančioje gynybinėje sienoje ištekėdavo į ežerą. Iš kiemelio buvo įeinama į abi donžono laiptines, sparnų rūsius, šildymo sistemas ir į medinę antrojo aukšto galeriją.
Reikia manyti, kad antruoju statybos laikotarpiu buvo išmūrytos ir rūmus supančios gynybinės sienos. ŠV ir PR sienas rėmė nedideli kontraforsai, surišti su gynybinėmis sienomis. ŠR sienoje išliko dvi kanalizacijos angos, perdengtos arkine sąrama, o ŠR kampe ir ŠR sienoje – skurdžios dviejų keturkampių bokštelių liekanos (tik cokolinės dalys). Todėl tiksli bokštelių paskirtis nėra žinoma. Dar vienas bokštelis stovėjo gynybini sienų PV kampe. Jis turėjo būti apvalus, trompų pagalba pereinantis iš keturkampės dalies į apvalią. Nustatyta, kad rūmus juosiančios gynybinės sienos griuvo, neišlaikiusios storų žvyro sluoksnių, supiltų formuojant terasą tarp rūmų ir gynybinių sienų, slėgimo.
Prie rūmus supančios gynybinės sienos PR kampo terasoje yra šulinys. Prie pat vandens šulinio rentinys – medinis, keturkampis, o aukščiau – apvalus, mūrytas iš akmenų.
Prieš donžoną iki pat gynybinės sienos buvo barbakanas, pastatytas donžono vartų apsaugai. Barbakanas išmūrytas vėliau už donžoną ir gynybines sienas, nes jo sienos priglaustos prie pilies sienų.

VAIZDO / GARSO DUOMENYS:
Trakų salos pilies planas (antrojo statybos laikotarpio)

FIKSUOTOJAS: Bronius Krūminis Stanislovas Mikulionis

FIKSAVIMO METAI: 1971

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 123, 128

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 132-138

©: Sukūrimas Bronius Krūminis

©: Sukūrimas Stanislovas Mikulionis

©: Išleidimas Lietuvos istorijos institutas

Atgal