NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?OId=346&FId=1624

PAVADINIMAS: Trakų salos pilies freskų aprašymai (1822 m.)

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Vertimas

TEKSTINIS TURINYS:
(...) Didžiosios salės, esančios visai šalia bokšto, apatinio aukšto langų nišose mačiau paveikslų, o viršutiniame aukšte mažesniuose šoniniuose kambariuose kalkių tinkas buvo jau atsilupęs, ir tik liūdnai margavo plikos plytos. Vis dėlto, žarstydamas griuvėsius ir apžiūrinėdamas nukritusio tinko gabalus, įsitikinau, kad jie buvo ištapyti, bet surinkti juos ir taip sudėti, kad kas nors išeitų, neturėjau nei jėgų, nei galimybių.
Pietinės pusės apatinio aukšto niša Nr. 1 [piešinio numeris įklijose]
Nr. 1. Kadangi apatinio aukšto sienos yra net keturių uolekčių storumo, abu langų šonai gana platūs ir juose galėjo patogiai sutilpti pusės natūralaus dydžio figūrų istorinės scenos. Pirmoji viršuje pusapskritė niša yra šešių uolekčių aukščio ir atitinkamo pločio, bet lietaus ir laiko sunaikintoje apačioje buvo dviejų uolekčių gylio plyšys. Kairėje pusėje ir viršuje tinkas vietomis nubyrėjęs, o ant išplautų likučių nematyti jokių tapybos pėdsakų. Dešinėje pusėje nišos viduje nutapyta figūra ilgu juodu drabužiu, sėdinti profiliu ant kėdutės, galvą ir akis pasukusi į žiūrovus, dešinė jos ranka, per alkūnę sulenkta, netoli veido laiko panašios į auksą spalvos taurę, ne didesnę už arbatinio puodelio lėkštelę. Kojų pėdos ir dalis kėdutės nukritę kartu su tinku. Veido išraiška nieko nesakanti, plaukai trumpi ir gana tvarkingai sušukuoti. Nišos apačia visai išblukusi, tik dešinėje pusėje, ties figūros keliais, toliau matyti medinis rakandas, išvaizda panašus į dėžutę ar kėdutę.
Pietinės pusės apatinio aukšto [antra] niša
Nr. 2. Ši niša, kurios dydis ir šonų matmenys tokie patys, geriau atsispyrusi negandoms, nes tinkas ne taip suiręs, ir tapyba buvo gana aiški. Ant sienos vidinės pusės krėsle su atkaltėmis, stovinčiame ant kelių pakopų paaukštinimo, profiliu sėdi žmogus. Ant galvos gana aukšta tamsi kepurė, viršuje keturkampė. Veidas atrodo jaunas, nes nematyti nei ūsų, nei barzdos. Plaukai nuo galvos krinta ant pečių. Drabužis juodos lengvos medžiagos, siekia net pėdas, rankovės plačios. Kairė ranka ramiai padėta ant šlaunies savo pusėje, dešinė lyg pakelta į viršų, išskėstais pirštais. Dešinėje stovi moteris, visai atsisukusi į jį, kairę ranką nuleidusi žemyn, dešinę kiek pakėlusi į viršų – iš judesių matyti, kad ji kažką pasakoja. Moters plaukai ant pakaušio susukti, niekuo neuždengti, abi rankos apnuogintos, liemenį dengia balta medžiaga, tačiau nuo juosmens net iki pėdų kažkokia geltona skraistė. Apskritai, figūros apsirengimas toks kaip senovės moterų paveiksluose. Sienos išorinėje pusėje visas tinkas nukritęs ir nebematyti jokios tapybos žymių.
Nr. 3. Viršuje išorinėje pusapskritėje plokštumoje sėdi žmogus, pasisukęs figūra ir veidu į žiūrovus (en lace), su keturkampe kepure ant galvos; platus, panašus į kampą, juodos spalvos drabužis siekia iki padų. Ant pečių aplinkui uždėta balta apykaklė, iš po kurios net iki pėdų eina sprindžio pločio balta juosta, o skersai jos aukščiau klubų perjuosta kita, ir abi sudaro kryžių. Dešinė ranka pakelta į viršų kažką laiko – sunku įžiūrėti, ar kryžių, ar skeptrą; kairė ranka nuleista žemyn su išvyniotu pusės lapo dydžio pergamentu. Galima tik spėti, kad tas žmogus sėdi kokiame interjere, nes aplinkui nėra jokių papuošimų ir jokių daiktų toliau. Tiek vidaus, tiek išorės plokštumose nutapytos tokios pat scenos. Kairėje plokštumos pusėje ant kėdaitės, stovinčios keletą pakopų aukščiau, sėdi žmogus lygiai tokiais pat drabužiais kaip ir minėtasis, su balta apykakle ant pečių ir drabužio priekyje prisiūtu iš plačios juostos kryžiumi. Dešinė ranka uždėta ant krūtinės, kairė kažką ima iš dešinės rankos moters, nutapytos vidinėje pusėje. Moters apsirengimas visai toks kaip anksčiau aprašytasis, galva truputį palenkta žemyn, kairė ranka laiko kažkokį apie kaklą apsuktą raištelį. Visoje išvaizdoje aiškiai matyti nuolankumas ir paklusnumas. Už moters nugaros nutapytos dar trys figūros. Pirmoji moteris apsirengusi panašiai kaip priekinė, kairę ranką uždėjusi ant krūtinės, tuojau pat už jos vyras ilgu juodu drabužiu su plačiomis rankovėmis. Į priekį atkištos rankos rodo, kad kažko prašoma. Galvos gaubtas, kaip ir sėdinčiojo, keturkampis, ant juosmens juoda juosta. Tarp šių dviejų figūrų viduryje yra trečia. Plokščias galvos apdangalas rodo, kad tai greičiau moteris negu vyras. Visoje laikysenoje ir veide matyti didelis nuolankumas.
Pietinės pusės apatinio aukšto [trečia] niša
Nr. 5. Kairės pusės vidinėje plokštumoje vos įžiūrimi labai neryškūs sėdinčios ant kažkokio paaukštinimo figūros kontūrai. Galva kiek aiškesnė, visai neuždengta. Gerai pasižiūrėjus, čia pat šalia gali pastebėti tris figūras, kurių kitos dalys visai išblukusios ir jokio piešinio nebematyti. Paskutinės dvi figūros dešinėje aiškesnės. Jų apranga panaši į bernardinų vienuolių – apsiaustėliai be kapišonų. Galvos kažkokios keistos, nes veidai panašūs į kačių snukius, ausys gana didelės, styro iš abiejų pusių atlėpusios – taip dažniausiai piešiami totoriai. Reikia manyti, kad tai kažkokios kitos, ne lietuvių padermės žmonės. Ar galvos plikos, ar taip pat kuo nors pridengtos, negalime įžiūrėti. Toliau pavaizduotas kažkokio namo vidus, o prie galinės sienos dvi plonos kolonos su didesniais negu derėtų kapiteliais, papuoštais trim lenktomis linijomis. Jos yra visiškai Rytų stiliaus, labiausiai panašios į turkiškas. Virš kapitelių – architravas, sudarytas iš įvairaus pločio juostų, tarp kurių viena platesnė nupiešta vingiuota. Tokie papuošimai būdingi turkų statinių interjerams. Tarp kolonų galima įžiūrėti pieštą stačiakampę nišą. Visuose kituose šonuose tinkas visiškai nukritęs, ir liūdnai atsidengusios plytos.
Pietinės pusės apatinio aukšto [ketvirta] niša
Nr. 6. Iš vidaus pusės kairėje plokštumoje nutapytas savotiškas rėmas, kurio šonai yra tiesūs, o apačia ir viršus – plokščių rato nuopjovų formos. Rėmo viduryje portretas iki krūtinės, kairysis jo kraštas, nukritus tinkui, gerokai apgadintas. Žmogus buvo juodu apsiaustu, per kurį iš viršaus į apačią ėjo juoda juosta, be to, nuo pečių ant krūtinės kabojo dar kažkoks papuošalas. Portreto spalvos buvo taip išblukusios, kad visa tai galėjau įžiūrėti lyg pro miglą.
Nr. 7. Dešiniajame šone taip pat iš vidaus sėdi ant kėdės figūra. Kojos šone (en profil), o liemuo ir veidas atsukti į žiūrovus, virš moters galvos kepurė, panaši į apverstą puodą. Suknelė ilga, juoda, dešinė ranka atremta į kėdę, o sugniaužta kairė – į kairįjį kelį. Figūros judesiuose aiškiai matyti rūstybė ir pyktis. Dešinėje pusėje stovi susispietusios keturios moterys, apsirengusios kaip aukščiau aprašytosios, ant galvų nuometai arba veikiau tiesiog kepuraitės be jokio raiščio apačioje. Iš pozos galima suprasti, kad susirūpinusios kažko labai prašo. Dešiniajame krašte atskirai stovi vyras, jau lyg benueinąs. Ant galvos keturkampė kepurė, veidas rimtas su ilga ant krūtinės krentančia barzda. Apsiaustas platus, ilgas su pelerina ant pečių, abi rankos sudėtos ant krūtinės. Šiame paveiksle spalvos dar gana ryškios.
Pietinės pusės viršutinio aukšto pirmoji niša
Nr. 8. Šioje nišoje nutapyta scena ryškiausia iš visų kitų, ir į ją reikėtų kreipti daugiausia dėmesio. Kairėje sėdi orus senis su garbanota normalaus ilgumo barzda, juodais plačiais rūbais, papuoštais daugeliu klosčių. Ant galvos keturkampė kepurė, kiek žemesnė už aprašytąsias. Veido bruožai ryškūs, rodo rimtumą, narsą ir didį protą, žodžiu, fizionomija charakteringesnė už kitas. Kairės rankos nematyti, o dešinė truputį ištiesta į priekį – gal žmogus ką sako, įrodinėja. Pirmoji priešais dešinėje stovinti figūra yra moteris, ji kiek nusilenkusi ir, matyt, prašo malonės ar šiaip ko nors; kaire ranka laiko skraistę, dailiai susiklosčiusią apie klubus ir kojas, dešinė prispausta prie krūtinės. Visai neuždengta galva ir ant pakaušio susukti plaukai rodo, kad tai mergina. Už jos čia pat stovinti figūra yra jau vyresnio amžiaus moteris; lengvai ant galvos užmestas nuometas, vos pusę plaukų pridengęs, krinta gražiomis klostėmis ant dešinio peties ir sudaro tam tikrą foną, labai ryškinantį veido bruožus. Kairė ranka ant krūtinės, nusvirusi ties drabužio susegimu. Už jų yra dar dvi figūros, kurių pirmoji – vyras, apsirengęs labai klostytu rūbu, panašiu į romėnų togą. Ant galvos kepurė, panaši į cukraus galvą, bet nelabai aukšta, jos apatiniai kraštai arba sparnai atlenkti į viršų ir pakelti. Veidas jaunas, be ūsų ir barzdos, tačiau labai charakteringas, puikių bruožų. Abi rankos sudėtos ant krūtinės. Už jos stovinti figūra yra moteris, kurios matyti tik galva ir viršutinė liemens dalis, nes daugiau viskas užstota pirmosios figūros. Aiškiai matyti, kad ji verkia, nes dešine ranka baltos suknelės kraštu užsidengusi abi akis ir dalį nulenkto žemyn veido.
Pietinės pusės antra niša
Nr. 9. Antrosios nišos abiejuose šonuose tinkas visiškai nusilupęs, jau be visko, ką galima būtų palaikyti paminklu, tik viršuje, pusapskritėse plokštumose galima įžiūrėti mažareikšmius papuošimus – iš lapų supintas žvaigždes, kurios paprastai vadinamos rozetėmis. Savo forma ir grožiu jos dėmesio nepatraukia, yra panašios į rytietiškus tokio pobūdžio pagražinimus.
Pietinės pusės antra niša
Nr. 10. Niša nuo senumo labai sunykusi, vis dėlto dviejose vietose vos besilaikančiame tinke dar matyti apnaikintos tapybos liekanos. Dešinėje pusėje viršuje iš vidaus yra moters figūra tik iki klubų, daugiau viskas nukritę su tinku. Kiek galima spręsti iš likusios ant mūro kūno dalies, moteris tikriausiai sėdėjo. Dešinę ranką nuleidusi žemyn, ir ji matoma tik iki pusės, kairės delnu pasirėmusi į staliuką, ant pečių krintančio balto galvos apdangalo kraštu užsidengusi akis ir, matyt, šluostosi ašaras. Paveikslo fone įžambiai nutapyta tamsiai rudos spalvos uždanga. Žemai dešinėje kur ne kur tebesilaiką smulkūs tinko gabalai turi dažų pėdsakų, bet kas ten buvo pavaizduota, niekaip neatspėsi.
Nr. 11. Dešinėje ant šoninės plokštumos iš vidaus pusės matoma maža, siaura ir aukšta koplytėlė su kryželiu ant stogo viršaus (forma – ji niekuo neypatinga, o stiliumi – nesiskiria nuo mūsų statinių). Prie atidarytų koplytėlės durų klūpi pora; rankos sudėtos kryžmai ant krūtinės, galvos palenktos į priekį – matyt, meldžiasi dievui. Fone gana aiškiai matyti dangus, koplytėlės kairėje nedidelis medelis, veikiau panašus į žemėn įbestą šaką.
Nr. 12. Ketvirta niša, panašiai kaip ir trečia, smarkiai sunykusi, vis dėlto dešinėje pusėje gana aiškiai matyti sėdinčios moters biustas. Moteris palinkusi į priekį, ištiesusi dešinę ranką, tarytum ką duotų. Ant galvos dailiai uždėtos skraistės kraštas per sprandą leidžiasi ant kairiojo peties, o nuo jo per krūtinę labai gražiai susiklosto ant dešiniojo. Suknelė su aptemptomis rankovėmis, per liemenį nelabai klostyta, glaudžiai prigludusi prie kūno. Priešais stovi keturios figūros: dvi pirmosios yra vyrai, kurie, žemai nulenkę galvas, ištiestomis rankomis ima tai, ką duoda pirmoji figūra. Per kelius sulenktos kojos rodo nuolankumą ir dėkingumą. Už vyrų čia pat stovi dvi moterys. Galvų apdangalai kažkuo panašūs į turkiškus turbanus, apsiaustai platūs, todėl apsirengimas atrodo nepaprastas. Tų figūrų apatinė dalis kiek aukščiau kelių kartais su tinku nukritusi į griuvenas. Sėdinčiai figūrai už nugaros aiškiai nutapytas plačios auksuotos juostos pusratis; jame padaryta įduba leidžia spėti, kad tai gal vieta, skirta sėdėti per iškilmingas apeigas. Šitos scenos fonas išblukęs, nematyti nei sienos, nei kokių nors papuošimų.
Nr. 13. Toje pat pusėje iš lauko nutapytas sėdintis vienplaukis vyras, pasirėmęs kaire ranka. Visa laikysena rodo gilų susimąstymą. Prie jo stovi kitas vyras, irgi nieko ant galvos neužsidėjęs, juodos spalvos plačiu drabužiu su rankovėmis iki alkūnių. Veidu atsigręžęs į pirmąjį, o išskėstos ir žemyn nuleistos rankos rodo, kad atsitiko koks rūpestis ar nelaimė Scena vyksta viduryje kambario, sienos tuščios, viršuje, kaip ir anksčiau, architravas nutapytas vien tik juostomis.
Tai visi paminklai (taip bent atrodo), vaizduojantieji Vytauto ar D. K. Žygimanto laikų scenas, kuriuos prieš aštuoniolika metų man pavyko išplėšti iš žiaurių viską naikinančio laiko nagų. Dabar, kai apie tai rašau, gal ir tos nuotrupos, į kurias žiūrėjau, nukrito į savo kapą ilsėtis amžinoje užmarštyje ir ramybėje! (...).

VAIZDO / GARSO DUOMENYS:
Trakų salos pilies freskos

FIKSUOTOJAS: Vincentas Smakauskas

FIKSAVIMO METAI: 1841

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Šumskas, mstl., Kalvelių sen., Vilniaus r. sav., Vilniaus apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Šumskas

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 113-120

©: Vertimas Edmundas Rimša

©: Išleidimas Leidykla „Mokslas“

PASTABOS: Savo ekspedicijos rezultatų aprašymą V. Smakauskas parengė praėjus beveik dvidešimčiai metų.

Atgal