NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?OId=335&FId=776
PAVADINIMAS: Stakliškių lobio lydyniai
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
TEKSTINIS TURINYS:
Lydinius galima suskirstyti į 2 grupes: piršto pavidalo ir trikampio pjūvio su nedideliu įdubimu pagrinde.
Pirmajai grupei priklauso tik vienas lydinys. Tai pusapvalio pjūvio beveik tiesi lazdelė, kurios ilgis – 14,7 cm, storis – 0,8 cm, plotis ties viduriu – 1,1-1,4 cm, svoris – 103,5 g. Šio lydinio viršuje, ties vienu jo galu, padarytas kiek gilesnis įkirtimas. Be to, šio lydinio spalva yra tamsesnė už visų kitų lydinių spalvą. Turbūt, pastarasis lydinys yra kiek blogesnės prabos.
Šio tipo lydiniai paprastai yra laikomi lietuviškais (vadinami „lietuviškais ilgaisiais“ arba „lietuviškais monetiniais lydiniais“), nes jų svorio normos bei forma skiriasi nuo senųjų rusų bei kt. piniginių sistemų, ir jie dažniausiai randami LDK teritorijoje (ypač teritorijoje tarp Kauno, Ukmergės, Vilniaus bei Kernavės) ir kaimyninėse rusų bei latvių žemėse. Labiausiai jie buvo paplitę 12-13 a., o 14 a. aptinkami tik pavieniai egzemplioriai.
Visi trikampio pjūvio lydiniai yra jau kiek masyvesni, sunkesni, šviesesnės spalvos ir, atrodo, geresnės prabos. Jie buvo nevienodo svorio (nuo 182,9 iki 197,5 g) ir dydžio (nuo 12,3 iki 13,8 cm ilgio, nuo 1,3 iki 1,6 cm pločio ir nuo 1,2 iki 1,7 cm storio ties viduriu). Matyt, jie buvo išlieti ne vienu metu ir, gal būt, net atskirose amatininkų dirbtuvėse.
Be to, 4 šios grupės lydiniai savo plokščioje, kiek įgaubtoje dalyje turi po 6, 9 ir 10 skersinių paralelių negilių įraižų, o du iš jų – dar po vieną panašią įstrižą įraižą. Jų paskirtis dar neišaiškinta. Manoma, kad tai reiškia tam tikrą sidabro dalį.
Minėti trikampio pjūvio lydiniai Lietuvoje aptinkami jau 12 a. lobiuose, tačiau labiausiai išplinta 14-15 a. pradžioje.
FIKSUOTOJAS: Vytautas Daugudis
FIKSAVIMO METAI: 1968
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 2-5
©: Sukūrimas Vytautas Daugudis