KNYGADVARIS

ANOTACIJA: Sidabrinių papuošalų ir lydinių lobis. Vertingiausias 13–14 a. tokio pobūdžio objektas Lietuvoje, dabar eksponuojamas Lietuvos nacionaliniame muziejuje.

SUKŪRIMO APLINKYBĖS: Galėjo būti užkastas priešų antpuolio metu arba feodalų tarpusavio vaidų metu.

ILGIS:
PLOTIS:
AUKŠTIS:
KITI PARAMETRAI: Visi Stakliškių lobio daiktai sidabriniai. Juos sudaro: 8 monetiniai lydiniai, 19 apskritinių plokštelinių segių, 2 pasaginės pintais lankeliais ir stilizuotais gyvuliniais galais segės, 3 irgi pintais lankeliais apyrankės, tuščiavidurė žiedo galvutė ir vienos ar dviejų puošnių kaklo apvarų liekanos.
BŪKLĖ:
NUSTATYMO METAI: 1968

APRAŠYMO AUTORIUS: Vytautas Daugudis

APRAŠYMAS SKELBTAS: Leidinio aprašas, P. 1-2

©: Sukūrimas Vytautas Daugudis

OBJEKTAS SAUGOMAS:
LNM (Lietuvos nacionalinis muziejus) | AR (Archeologiniai eksponatai)

MOKSLINIS KOMENTARAS Iki šiol Lietuvoje yra aptikta palyginti nemažai lobių su sidabriniais lydiniais, monetomis bei įvairiais daiktais, kurie daugiausia datuojami 2 t-mečio pradžia. Tačiau savo pilnumu, daiktų retumu ir įvairumu Stakliškių lobis gerokai pralenkia visus kitus iki šiol Lietuvoje rastuosius maždaug to paties laikotarpio lobius. Ne visi Stakliškių lobio daiktai yra vienalaikiai. Ankstyvesniam (12-13 a.) laikotarpiui priklauso piršto formos sidabrinis lydinys, kurį vėliau pakeitė trikampio skerspjūvio lydiniai. Stakliškių lobio trikampio skerspjūvio lydiniai yra panašūs į vadinamąsias Novgorodo grivinas, kurios buvo paplitę LDK 13 a. pabaigos - 15 a. Tikslesnę Stakliškių lobio užkasimo datą sunku pasakyti. Gal būt, jis buvo užkastas 14 a. trečiame ketvirtyje arba pabaigoje, kai į Lietuvą, ypač į jos feodalinių bei administracinių centrų apylinkes, į kurias įėjo tuomet ir Stakliškės, suintensyvėjo kryžiuočių puolimai, kai krašte vyko kunigaikščių savitarpio vaidai. Tai liudytų ir tas faktas, kad Stakliškių lobyje nebuvo monetų, kurios būdingos jau 15 a. pradžios lobiams. Stakliškių lobyje, be lydinių bei įvairių papuošalų, nerasta papuošalų nuolaužų bei detalių, kas yra būdinga Gotlando, Lenkijos ir kai kurių kraštų 11-13 a. brangių daiktų lobiams. Tai rodo, kad Stakliškių lobio daiktai priklausė ne amatininkui, o kokiam nors Lietuvos feodalui, apie kurių turtus iki šiol žinojome tiktai iš negausių užuominų, aptinkamų to meto rašytiniuose šaltiniuose, nes Lietuvoje buvo paplitęs mirusiųjų deginimo paprotys. Taigi, Stakliškių lobis turi didelę vertę 13-14 a. Lietuvos didikų paradinių drabužių rekonstrukcijai. Kaip minėta, Stakliškių lobio papuošalai gamybos būdo bei ornamentikos atžvilgiais yra nevienodi. Juodinimu bei spaudimo būdu įvairiai ornamentuoti papuošalai (10 apskritinių plokštelinių segių, žiedo galvutė, pasaginė gyvuliniais galais segė be inkrustacijų, spaudimo būdu ornamentuoti karoliai, siauresniais pailgais ir atriestais galais apyrankė) priklauso vienai grupei, o masyvesni filigranine technika bei įvairių mineralų inkrustacijomis ornamentuoti papuošalai (9 apskritinės plokštelinės segės, ažūriniai karoliai, kryžiaus formos medalionas, 2 apyrankės su keturkampiais galais) – kitai grupei. Šie duomenys rodo, jog čia yra 2 papuošalų komplektai, kurie galėjo priklausyti net dviem atskiriems, gal būt, artimai giminingiems asmenims (vyrui ir moteriai?). Dalis papuošalų (pasaginės gyvuliniais galais bei apskritinės plokštelinės segės) yra būdingi lietuvių-latvių bei prūsų-jotvingių giminėms, o kitiems (lelijos formos pakabučiams, karoliams, medalionams, iš dalie apyrankėms) analogijų randame slavuose ar net Bizantijoje. Atrodo, kad rytietiškos kilmės čia yra ir filigraninis ornamentas. Šiuo ornamentu puošti tiek baltiškos, tiek rytietiškos kilmės lobio papuošalai. Visi Stakliškių lobio papuošalai, greičiausiai, yra pagaminti aukštos kvalifikacijos vietinių amatininkų, kurie žinojo įvairius ir sudėtingus jų gamybos bei ornamentavimo būdus – juodinimą, spaudimą, filigraninę techniką ir kitus. Todėl sunku sutikti su kai kuriais tyrinėtojais, kurie mano, kad visi panašūs į aukščiau aprašytuosius Lietuvoje rastus papuošalus yra importuoti iš slavų žemių. Tarp Stakliškių lobio daiktų svorio pastebima gradacija. Tai rodo, kad juos gaminę meistrai laikėsi tam tikrų svorio matų sistemų. Tačiau tiksliau jas apibūdinti iš esamų duomenų šiuo metu yra gana sunku. Vieni tyrinėtojai mano, kad 10-13 a. Lietuvoje buvo žinomos dvi svorio matų sistemos: Rytų, kurios pagrindu imtas arabų dirhemos svoris, ir Vakarų, pagrįsta skandinaviškosios markės svoriu. Kitų tyrinėtojų nuomone, Lietuvoje tuomet vyravo skandinavų svorio matų sistema. Tačiau, galbūt Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Europos kraštų, matų sistemos nebuvo pastovios ir nuolat keitėsi. Šiuo požiūriu, pažvelgę į Stakliškių lobio daiktus, pastebėsime gana sudėtingą reiškinį. Pavyzdžiui, svorio skirtumas tarp apskritinių plokštelinių juodintų I-II pogrupių segių, iš vienos pusės, ir tokios pat rūšies III pogrupio segių, iš kitos pusės, yra artimas tam tikrų arabų dirhemų svoriui (apie 4 g). Tačiau spaustiniu ornamentu puoštų karolių svoris (2,85-2,9 g) beveik atitinka 14 a. antrosios pusės - 15 a. pradžios Prahos grašių svorį, arba taip pat beveik sutampa su tam tikru arabų dirhemų svoriu (2,84-2.97 g), tuo tarpu paprastesnės pasaginės gyvuliniais galais segės svoris (204,5 g) maždaug lygus skandinavų markės svoriui (apie 204 g). Taigi, gali būti, kad Stakliškių lobio daiktai yra pagaminti vienu metu ir to paties meistro. Kaip jau minėta, aukščiau aprašytų tarsi dviejų papuošalų komplektų gamybos būdas bei ornamentika šiek tiek skiriasi. Tačiau Stakliškių lobio daiktų, ypač papuošalų, formos, jų gamybos būdas bei ornamentika rodo, kad chronologinis skirtumas tarp atskirų jų grupių negali būti didelis ir, greičiausiai, svyruoja tarp 13-14 amžių. Iš visų aukščiau pateiktų duomenų matyti, kad Stakliškių lobis yra gana svarbus šaltinis Lietuvos amatų istorijai, ryšiams su kitais, kartais gana tolimais kraštais, tyrinėti bei taip pat duoda duomenų ir 13-14 a. Lietuvos didikų buičiai pažinti.

CHRONOLOGIJOS TIPAS: Objekto sukūrimas

DATA: -

AMŽIUS: 13 - 14

CHRONOLOGIJĄ NUSTATĖ: Ingrida Vosyliūtė

NUSTATYTA PAGAL LEIDINĮ:
Leidinio aprašas

NUSTATYTA PAGAL RANKRAŠTINĮ ŠALTINĮ:

LOKALIZACIJOS TIPAS: Objekto sukūrimo vieta

VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Stakliškių laukai

PASTABOS: Lobis buvo aptiktas apie 1 km į ŠR nuo Stakliškių miestelio, ant neaukštos kalvos, prie senojo Stakliškių–Užuguosčio kelio. Traktorininko liudijimu, lobis rastas prie didokų akmenų krūvos, ariant traktoriniais plūgais žemę, apie 30–40 cm gylyje. Visi šio lobio daiktai buvo sudėti į 20–25 cm aukščio žalvarinį, su neaukštu kaklu ir truputį pūstais šonais puodą. Jo petelių srityje buvo matyti 2 ąsų žymės. Tikslesnės puodo formos atstatyti nepavyko, nes puodas neišliko.

LOKALIZAVO: Ingrida Vosyliūtė 2006

LOKALIZUOTA PAGAL LEIDINĮ:
Leidinio aprašas, P. 31-35

LOKALIZUOTA PAGAL RANKRAŠTINĮ ŠALTINĮ:

SUSIJĘ OBJEKTAI ARUODUOSE:
Kernavės (Kriveikiškio) kapinynas Kapinyne rasta 3 kabučiai – žalvariniai rombinis ir apskritas bei lelijos tipo sidabrinis, panašus į rastus Stakliškių lobyje.