NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=9150&OId=6345
PAVADINIMAS: Teksto 2004 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Angies įkandims, sušaukims, bovijims
Maskolijo, Š[i]aulių parapijo gyveno senoviškas liekorus (žinys) Redžus. Tas ale teip degtinės liūbybavo, jog jau popiet daugiausiai prisisurbęs būdavo. O tačau visokių ligų varginami žmonės tvyte tvydavo pas jį. Jo kunigas, tai vislab patyręs, pat nuo kozelnyčos prociavojos žmones nuo jo atlaikyti. Ale kas kitam duobę kasa, pats įpuola. Ne po ilgo kunigo gerausiai karvei angis į snukį įgilo. Kunigs, nesumanydams, ką daryt, savo berno rodos klausė. Tasai atsiliepė Redžų parvadyt: tas ją pasveikys. Kačeig ale kunigs Redžų ant bažnyčos labai išpeikęs buvo, apie jo atėjimą abejonėj buvo, bet iš bėdos ir žingeidumo to dyvų liekoraus galybės persiliudyt suntė savo berną Redžų atvadyt. Tasai ale neatėjo. Tai kunigs antru kartu savo berną su dovanoms pas tą dyvų liekorų siuntė. Jis ale paskui atsakė:
– Kad kunigs nesigėdž mane bažnyčoje išpeikt, save už kytresnį laikydams, tai teišsigydo jis pats savo karvę – aš neeinu drauge.
Bernui vėl vienam parėjus, kunigs liepė skubriai pakinkyt, tad įsisėdęs pats drauge su bernu pas Redžų nuvažavo, jį melsdamas jo karvę išgydyt. Redžus kunigą pirmuča[u] šauniai išbarė, tad įsisėdęs važavo drauge. Girėje liepė vežimą apstabdyt, o iš vežimo išlipęs, bepoteruodams porąkart sušvilpė. Tai pradėjo angys iš visų šalių viena už kitą apie jį bei vežimą atsirast. O jis kunigo lyg klauste klausė:
– O kur ta būt, kuri tavo karvę įgilo?
Ale jis tuomžyg angį, kuri lyg nenorėdama atsidriekė, už uodegos nutvėręs, su beržine rykštele lengvai nupliekė, sakydams:
– Daugiau teip nedaryk! – ir, ją paleidęs, liepė kunigui namon važuot, nes karvė jau sveika rasis.
Kunigui pargrįžus, karvė jau abelnai sveika buvo.
FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Mažoji Lietuva
FIKSAVIMO APLINKYBĖS: V. Kalvaičio pastaba: „Užrašė (Pažiūrai) ir surinko (kitą medžiagą) Mažojoje Lietuvoje XIX amžiaus pabaigoje“.
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 93, Nr. 119
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 12. Juodoji knyga. Surinko Jonas Basanavičius. Sudarė Kostas Aleksynas. Parengė Kostas Aleksynas, Leonardas Sauka. Įvadą ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis).
SAUGOMA:
LLTI BR (Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekos rankraštynas) | F 2-434 („Juodosios knygos”), Nr. V. Kalvaičio II pluoštas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas