Knygadvario objektas
NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/objektas.php?OId=6345 PAVADINIMAS: BsTB 12 93-119 Sakmė apie žmogų, mokėjusį gydyti ir gyvates sušaukti, BILPK 3666 – Angių suvadinimas PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 12 tomas Juodoji knyga. Surinko Jonas Basanavičius.
Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004.
Ši stambi knyga – Jono Basanavičiaus ilgalaikio dėmesio lietuvių liaudies tikėjimams, burtams, prietarams, užkalbėjimams, liaudies medicinai rezultatas. Jau XIX a. paskutiniame dešimtmetyje J. Basanavičius turėjo susidaręs programą, kaip ir kokią tikėjimus liečiančią medžiagą rinkti. Gausi burtų bei prietarų sankaupa buvo sutelkta į vientisą rinkinį, pateikiamą šiame tome.
Seniausia medžiaga, įdėta į rinkinį, yra Motiejaus Ališausko 1874 m. užrašyti 86 burtai bei prietarai. Patį didžiausią indėlį sudaro Mato Slančiausko medžiaga, užrašyta pirmąjį XX amžiaus dešimtmetį. Jos – daugiau kaip 1100 tekstų. Antras savo dydžiu pluoštas buvo atsiųstas Gabrielės Petkevičaitės-Bitės. Labiausiai ji domėjosi liaudies medicinos žiniomis, oro spėjimais. Įdomių tekstų gauta iš Viliaus Kalvaičio, XIX a. pabaigoje sunkiomis sąlygomis rinkusio iš lietuvių su mitologija susijusią medžiagą intensyviai vokietinamoje Mažojoje Lietuvoje.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ dvyliktą tomą sudarė Kostas Aleksynas, parengė Kostas Aleksynas ir Leonardas Sauka. Įvadą „Tikėjimų, burtų ir prietarų pasaulis“, paaiškinimus parašė, įvairiopoje teksto medžiagoje orientuotis padedančias rodykles sudarė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Jūratė Šlekonytė, dr. Daiva Vaitkevičienė, dr. Dovilė Kulakauskienė, dr. Edita Korzonaitė, doktorantė Nijolė Kazlauskienė, Irena Žilienė pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą rėmė Lietuvos valstybinis mokso ir studijų fondas (2008-2009), Lietuvos mokslo taryba (2010, sutarties nr. PMK-04/2010).
ANOTACIJA: Šiaulių parapijoje gyveno žynys (lekorus) Redžus. Žmonės pas jį gydėsi ligas. Tačiau kunigas žmonių prašė pas jį nesilankyti. Netrukus kunigo karvei įgėlė gyvatė (angis). Tada paprašė žynio, kad pagydytų ir jo karvę. Žynys dukart atsisakė, o trečią kart sutiko. Važiuodami giria, sustojo. Žynys du kartus sušvilpė ir sušaukė angis. Vieną angį nutvėręs už uodegos, liepė daugiau taip nedaryti ir paleido. Kunigui grįžus namo, karvė buvo jau visiškai sveika. TURINYS: Teksto 2004 m. redakcija
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | SAKMĖS | MITOLOGINĖS SAKMĖS MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: ETNOLOGIJA | ŪKINĖ VEIKLA | GYVULININKYSTĖ | NAMINIŲ GYVULIŲ IR PAUKŠČIŲ PRIEŽIŪRA MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | TRUMPIEJI PASAKYMAI | Žinija | LIAUDIES VETERINARIJA TIPOLOGIJA: BILPK 3666 – Angių suvadinimas Atgal |