NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=8405&OId=5627
PAVADINIMAS: [Kaip žmonės nuo maliarijos gydosi grybukais]
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Ypačiai Lietuvos šiauriniame kampe labai tankiai žmonės teip vadinamųjų grybukų (lotyniškai [Stychnos] nux vomica) daugiausiai pro pametį (lot. malaria) sugeria, ir tuomi jau daug savo galą gavo, beprotiškai užimdami. Grybukus jie ima su pryviera, vis po pusę, niekados čielą skaitlių. Pradedant reik imti pusę grybuko, potam pusantro, pustrečio ir t. t. Puspenkto grybuko vadina jie devyneriu, o kiti sako imą iki trijų devynerių, tai būtų pusketuriolikto grybuko. Tai esąs aukščiausias skaitlius, kaip girdėjau.
Dabar kožnas išmanąs turės sakyti, kad jau viens vienintelis grybuks tiek nuodų tur, kiek žmogui užtenka. Kodėl lietuvininkai nuo tos daugybės nemiršta? Čia yra dvi priežastys. Ant pirmo, jie nuo žydo mažne visučės gauna aptiekininkų jau vieną kartą nuvirintus grybukus, kuriems didžiausia syla jau atimta. Tų jie gal ir daug imti, ale tikrųjų prigriebdami turėtų mirti, o ir miršta. Ant antro, jie tus tikt stambiai supjaustę tuojau su vandeniu suger be ilgesnio mirkymo, teip jie tokie macnūs nepastoja.
Visi, kurie juos pagal kitų pamokinimą ėmė, tai išliudija, kad, grybukus užėmus, juos lyg mėšlungis draskęs ir plėšęs, jog jie vos lovoj išsilaikyti galėję. Bet pametį jie pagal tai po visam pametę.
Kiti teipo jau protinasi žiurkžolių, arba baltųjų nuodų (lot. arsenicum), kas dieną po mažumą imti. Tai esą kūnui labai sveika ir amžią prailginą. Bet tus nuodus jie apsimerkia su brangvynu arba spiritumi ir tad juos, su vandeniu pramiešę arba praskiedę, geria. Kits galįs potam, kas dieną daugyn imdams, jau ir miežio grūdo didumą ant sykio pakelti.
FIKSUOTOJAS: Kristupas Jurkšaitis
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Ragainės apyl.
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 50-51, Nr. 29
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 12. Juodoji knyga. Surinko Jonas Basanavičius. Sudarė Kostas Aleksynas. Parengė Kostas Aleksynas, Leonardas Sauka. Paaiškinimai Leonardo Saukos. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SAUGOMA:
LLTI BR (Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekos rankraštynas) | F 2-434 („Juodosios knygos”), Nr. Jr
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas