Knygadvario objektas
NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/objektas.php?OId=5627 PAVADINIMAS: BsTB 12 50-29 Pasakojimas [Kaip žmonės nuo maliarijos gydosi grybukais] PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 12 tomas Juodoji knyga. Surinko Jonas Basanavičius.
Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004.
Ši stambi knyga – Jono Basanavičiaus ilgalaikio dėmesio lietuvių liaudies tikėjimams, burtams, prietarams, užkalbėjimams, liaudies medicinai rezultatas. Jau XIX a. paskutiniame dešimtmetyje J. Basanavičius turėjo susidaręs programą, kaip ir kokią tikėjimus liečiančią medžiagą rinkti. Gausi burtų bei prietarų sankaupa buvo sutelkta į vientisą rinkinį, pateikiamą šiame tome.
Seniausia medžiaga, įdėta į rinkinį, yra Motiejaus Ališausko 1874 m. užrašyti 86 burtai bei prietarai. Patį didžiausią indėlį sudaro Mato Slančiausko medžiaga, užrašyta pirmąjį XX amžiaus dešimtmetį. Jos – daugiau kaip 1100 tekstų. Antras savo dydžiu pluoštas buvo atsiųstas Gabrielės Petkevičaitės-Bitės. Labiausiai ji domėjosi liaudies medicinos žiniomis, oro spėjimais. Įdomių tekstų gauta iš Viliaus Kalvaičio, XIX a. pabaigoje sunkiomis sąlygomis rinkusio iš lietuvių su mitologija susijusią medžiagą intensyviai vokietinamoje Mažojoje Lietuvoje.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ dvyliktą tomą sudarė Kostas Aleksynas, parengė Kostas Aleksynas ir Leonardas Sauka. Įvadą „Tikėjimų, burtų ir prietarų pasaulis“, paaiškinimus parašė, įvairiopoje teksto medžiagoje orientuotis padedančias rodykles sudarė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Jūratė Šlekonytė, dr. Daiva Vaitkevičienė, dr. Dovilė Kulakauskienė, dr. Edita Korzonaitė, doktorantė Nijolė Kazlauskienė, Irena Žilienė pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą rėmė Lietuvos valstybinis mokso ir studijų fondas (2008-2009), Lietuvos mokslo taryba (2010, sutarties nr. PMK-04/2010).
ANOTACIJA: Lietuvos šiaurinėje dalyje (kampe) žmonės naudojo grybukus (lot. Stychnos nux vomica) maliarijai gydyti. Vienas grybas turi mirtiną kiekį nuodų. Dvi priežastys, kodėl lietuvininkai nemirdavo: grybai buvo valgomi apvirti, jie būdavo stambiai supjaustomi ir suvalgomi užgeriant vandeniu be mirkymo. Grybukų suvalgius, žmogų draskydavo mėšlungis, tačiau maliarija praeidavo. Žmonės gerdavo po truputį žiurkžolių, baltųjų nuodų (lot. arsenicum). Tai labai sveika kūnui ir prailgina amžių. TURINYS: [Kaip žmonės nuo maliarijos gydosi grybukais]
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOJIMAI MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | TRUMPIEJI PASAKYMAI | Žinija | LIAUDIES MEDICINA MOKSLINIS KOMENTARAS Apie kokius grybus čia kalbama - neaišku, nes lotyniškas pavadinimas Stychnos nux vomica yra strichnino medis, augantis pietryčių Azijoje. Iš šio augalo sėklų išgaunamas strichninas, efektyviai gydantis maliariją. Atgal |