NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=5294&OId=3267
PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Šilokarčemos pav. Pakalnės Jurgenaitienė sako:
– Mete 1862 jau 19 metų merga buvau. Buvo grąžos gruodino dienos, o pri gaspadoraus Juškas trumpai pirm saulėleidžo atėjo žyds žilais plaukais, kurie ik ant pečų nuteko ir į tris daiktus aplink galvą garbanoti buvo, jo barzda žemiau krūtinės nuteko, teipjau abelnai žila. Jis turėjo juodą kepurę, pilką mentelį, apie pilvą apsijuosęs, baltus autus, gauruotas nagenes ant kojų ir lazdą rankoje. Jis nuo savo įžengimo į butą tame šen ir ten vaikštinėjo, rankas ant krūtinės susiėmęs ir lazdą tose laikydams, o pamaži savo galvą į šalį kraipydams. Žūrėtojų pilns buts susibėgo, jis ale, tuosus lyg nematydams, ant jų nei mažiausiai nedabojo ir teipo per visą nakt’ ik saulei užtekėjus vien bute vaikštinėjęs irgi nei žodžo neištaręs, lazdą į savo dešinę pasiėmęs, atstojo. Jis nuo mūs keliu jau nuo vakaro užsilikusiųjų žūrėtojų lydėtas, ėjo tiesiog per mūs (Pakalnės) upę, ale lyg kokia deivė viršum vandens – mums rodės, jo neigi nagenos nepašlapo. Mes netyrėm, iš kur jis atėjo nei kur jis nuėjo. Sakoma, jog naktij turįs jis kur po stogu būt, idant jį nei jokia rasa neužpultų...
FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 245-246, Nr. 33
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998. (Duomenų bazėjeskelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas