NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=5245&OId=3219
PAVADINIMAS: [Apie Viliūnų mareles ir prie jų buvusį pilkalnį]
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Varnakalnų Valatienė, apie 80 metinė, prie Viliūnų marelių užaugus, apie pilkalnį teipo sako:
– Senovėje ant jo viršaus skylė buvo, jį bandė nukasti, bet ką dienoj nukasdavo, naktij užžerdavo. Šaurės pusėj tos kaukarėlės, arba apdumto pilkalno, tyvuliuo viršau minėtosės marelės apie 16 ūbų didume. Jų vanduo iš Vištytežerio urva partekąs. Jį nuleidus, trys ežerai liktų. Marelių prasidėjims sekančiai skamb:
Apie metą 1676 ant tos vietos elksnyns buvęs, kurame gyvuolius ganydavę. Teip ir nekurį vakarą penkios mergos jaučus ganę. Joms pakajingai beganant, atėjęs pas jas nekursai nepažįstams senuks ir raginęs jaučus iš pievos laukan varyt. Joms ne tuoj klausant, raginęs ir antrą kartą, o trečią kartą sakęs jis joms: „Jei jūs neveik išvaryste, tai jums prastai eis“. Jos pabūgusės skubinosi su jaučiais laukan, tai elksnyne pukšėt pradėjo, o rytmetij minėtoji vieta į mareles pavirtusi buvo ir vis didyn splėtės. Žmonės susitarė tvinimą užtvenkt. Nieko negelbstant, nekursai senuks liepęs to vandens vardą atmyt, tad nesiplėsiąs toliau. Viens sakė: „Elksnupė“, – tas buvo tikrasis vards. Tai tvinims ir tuomžyg apsistojo.
PATEIKĖJAS: Valatienė
FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Varnakalnai
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 485-486, Nr. 191
"Aruoduose" skelbiamo teksto šaltinis
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 381, Nr. 191
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas