NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=5203&OId=3180
PAVADINIMAS: [Apie Vištytežerį]
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Vištytežeris aptvera apie 100 ūbų pločo, ant jo dugno yra kėrų bei parvirtusų medžų ir apie 10 povandeninių kalnų lietuviškais vardais, būtent: Samanynų kalns, Girutkalnis, Kėrutkalnis, Malavikalns, prie giliausos (apie 50 m) gelmės – Didysis kalns; to apie 40 murgų (= margų) plačią kaukolę vanduo tik 1 ik 2 m apdengia. Senovėj to ežero vietoj girė su grąžoms pievoms buvo. Toje bernams žirgus ir jaučus naktij beganant ir jau sugulus, kartą paukštytis atlėkęs dyvinai ciepsėjo, lyg juos šalin ragindams. Jiems tai nesupratus, palėkė paukštytis ir nekursai senuks atėjęs užprašė juos iš tos pievos atstot, o teip ir antrąkart atėjęs. Jiems tą paliepimą dar beapdyvijant, jis, treču kartu atsiskubinęs, jau lyg su piktu sakė:
– Na, dabar jau bėkite, kad su savo žirgais bei jaučiais išeiste, šiaip visi prapulste!
Tad jie išsigandę, sukilę laukan skubinos. Jiems ką tik išėjus, iš pietų pusės didis ūžims užkilo, nes vanduo dauba su didžu ūžimu pro Auksinus lyg koks kalns putodams atsirito ir visą pievą ik šos dienos apdengė.
Vėl kiti pasakojo, jog pirm to prie Stalupėnų didis ežers buvęs ir tenai attekėjęs vis platyn spietėsi, o tas jau minėtasis paukštytis, virš vandens lakiodams, nepaliautinai ciepsėjo:
– Vištyt, vištyt, vištyt!..
Tame išgąstyje sukilusiejie žmonės prasidžugę sušuko:
– Vištytis, vištytis, vištytis!..
Per tą jie buvo to vandens vardą atminę, o vanduo paliovė splėtęsi[s] ir ekėčų bei žagrų išplovęs.
Teip jau sakoma, jog vanduo augęs apsistojo per pažadėjimą vienos dūšos kasmet, todėl kasmet jame viens vis priger.
FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 480-481, Nr. 182
"Aruoduose" skelbiamo teksto šaltinis
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, Nr. 655
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 375-376, Nr. 182
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas