NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=5119&OId=3100
PAVADINIMAS: [Apie vaiduoklę kiaulę, kuriai nepatiko, kai žmogus sakė tik „viens, du“]
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Kitsai žmogus, į miestą važuodams, rado juodą kiaulę surištą ant kelio begulint, ją į šlajas (roges) įsikėlęs, mislinėjo: „Jei jos pametiką tropysu, atiduosu, o jei ne, tai mieste parduosu“. Galą važiavus, arkliai pailso, pliurpt pradėjo. Neilgai trukus jie jau putodami apsistojo, toliaus nebvaliodami. Jis ale tuo numanė, jog to viso ta nabagė kiaulė kalta, ir ėmė ją iš rogių laukan verst, bet nei pakrutyt nevaliojo. Tai jis, iš rogių iššokęs, nusirentė šauną liepinį kucų ir pradėjo tuomi tą kiaulę mušt, kirčus skaitydams: „Viens, du, viens, du“, – ir t. t. Teip jam ją jau valandą bebubijant, prašneko šeruočė:
– Ale sakyk ir „trys“.
Jis ale liko prie savo: „viens, du“, kiek įgalint mušdams, o ilgaveidė, bene iš peršulių ant kitos pusės apsivertus, melste meldė sakyt „trys“, būtent: „Viens, du, trys“, – ale žmogus jos nepakluso, žinodams, jog tada jau prastai eitų. Šeruočė, tai numanydama, sukruksėdama, lyg vilpstynė iš rogių šokdama, prapuolė.
FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 466, Nr. 146
"Aruoduose" skelbiamo teksto šaltinis
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 361-362, Nr. 146
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas