NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=5049&OId=3038
PAVADINIMAS: [Mitologinė sakmė apie žandarą raitelį ant juodžio be galvos]
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Juodupėnų (Smailių) Puodžuvaitis apie m. 1820 vasaroj, vakare vienuoliktoj adynoj iš Kraupiško pareidams, Santake* tiltą perėjęs, pasijutęs šalia savęs žandarą raitelį ant juodžo be galvos. Tas žandaras nuo Puodžuvaičo bučkį prašęs, jį drauge po žalnierų viliodams, todėlei vis bekavarčydams, ik Dubinų dvaro atlydėjęs, prapuolęs. Puodžuvaitis, per dvarą perėjęs, pakajingai savo keliu, tąkart dar girės liekanoms apsaustu, per kalvutę prieš lenkę atėjęs, kuri lytingam laike apsčiai vandens prilaiko, bet tąkart sausumoj lyg kaulas išdžūvusi buvo, išgirdęs jis toje lenkutėj antis bekvarksant ir lyg vandenyje linksmai besiplėzenant. Tuomžyg ir prapuolęsis žandars vėl prie šalies pasirodęs, sakydams:
– Duokš man bučkį ir eikš drauge po žalnieriais...
Puodžuvaitis, tą raitelį suprasdams, visai neatsiliepė, tai tas savo begalvį žirgą suspyręs, iš kelio išsukęs, tiesiog per lauką į tamsąją juodąją girę garsu žvigėjimu bei tarškėjimu lyg ant pikčauso eržilo nulaidino. Puodžuvaitis laimingai namon parėjo nei jokios baimės nejutęs, nes tame amžuje daugis tai per paprastą laikę...
FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 456-457, Nr. 114
"Aruoduose" skelbiamo teksto šaltinis
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 351-352, Nr. 114
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas