KNYGADVARIS

PAVADINIMAS: Mitologinė sakmė apie žandarą raitelį ant juodžio be galvos

Čia skelbiami 827 tautosakos kūriniai iš leidinio „Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998“. Tai J. Basanavičiaus knygos „Iš gyvenimo lietuviškų vėlių ir velnių. Surinko dr. Jonas Basanavičius (1903)“ naujas leidimas. Skelbiama tautosaka apie vėles ir pomirtinį gyvenimą: pasakos (84), sakmės ir padavimai (656), pasakojimai (10), oracija (1), malda (1), rauda (1), giesmės (2), posakiai (5), tikėjimai (39), liaudies medicina (4). Tautosaką užrašė Vilius Kalvaitis (562 tekstai), Vincas Basanavičius, Jurgis Kazakevičius, Kostas Stiklius, Juozas Kovas ir kt. Kai kas paimta iš Adomo Liudviko Jucevičiaus, Augusto Schleicherio, Augusto Leskieno, Karlio Brugmano ir kitų publikacijų. Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Lina Būgienė, dr. Jūratė Šlekonytė, dr. Radvilė Racėnaitė, dr. Dovilė Kulakauskienė, dokt. Nijolė Kazlauskienė, Irena Žilienė, Jurga Dambrauskitė 2008 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.

ANOTACIJA: Juodupėnų (Smailių) Puodžuvaitis apie 1820 m. vasarą, vakare ėjo iš Kraupiško. Perėjęs Santake per tiltą, vyras pajuto šalia esantį žandarą raitelį ant juodžio be galvos. Žandaras prašė Puodžuvaičio bučkio, jį viliodamas prie žalnierių. Jis, palydėjęs Puodžuvaitį iki Dubinų dvaro, prapuolė. Puodžuvaitis, perėjęs dvarą, toliau nuėjo savo keliu, kai vėl žandaras pasirodė, paprašė bučkio ir pakvietė eiti prie žalnierių. Puodžuvaitis neatsiliepė, o raitelis išsuko iš kelio ir per lauką nulėkė į tamsią juodą girią. Puodžuvaitis laimingai parėjo namo. Vyras neišsigando, nes tuo metu daugelis manė tai esant paprastu atsitikimu.