NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=5005&OId=2996
PAVADINIMAS: [Kaip Šilumas norėjo parodyti vaikams velnią]
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Įsručo paviete Saukų plentos tiltas per Skardupį tarpe Saukų bei Bėdnorų kapinų labai gražoj dauboj gul. Jauniejie vasaroj vakarais čon tankiai susieina. Nekurį nedėlės vakarą atėjo ir Šilums, prišaukdams:
– Vaikai, ar norit velnią matyt?
Vaikinams atsiliepus: „Norim“, – jis grįžo ant Bednorų kapinų, ten jis velnią susigriebęs ik tilto atsigabeno, ale per tiltą nenorėjo velnūkštis eit... Šilumui ir prakaits išvirto, su velnu besirabušėliuojant. Jis vis, kepurę pasidėjęs, velnią per tiltą kavarčijo, iš ko jauniejie didiai dyvijos, tik vien Šilumą matydami. Labai nuilsęs būdams, sušuko Šilums ant žūrėtojų:
– Traukitės, jis jau eina...
Tad’ Šilums lyg su švadrona dragūnų per tiltą pertraukė, sakydams:
– Dabar aš jį į Nibudžus vešu...
Žūrėtojai dyvijos jam ik ant Saukų kapinų beužsitarabinant. Nuo čon velns toliaus nebėjo ir žūrėtojams pasirodė kaip žmogus be galvos šalia Šilumo bestovįs, tad visi pabūgę namon padulkėjo. Tas Šilums savo sūnų užmušęs, už tai jam velns nekuriąnakt, ant stalo begulint, dukart priegalvį iš po galvos per kimšą numetė, o abu kartu jis pakilęs priegalvį užsinešė, o kai trečiąkart jį patį per kimšą nurito, tai jis ėjo į stubą ant suolelio atsigult, ale ir nuo to jį teip jau ant aslos nukočėjo.
FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 452, Nr. 102
"Aruoduose" skelbiamo teksti šaltinis
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 347, Nr. 102
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas