KNYGADVARIS

PAVADINIMAS: Mitologinė sakmė, kaip Šilumas norėjo parodyti vaikams velnią

Čia skelbiami 827 tautosakos kūriniai iš leidinio „Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998“. Tai J. Basanavičiaus knygos „Iš gyvenimo lietuviškų vėlių ir velnių. Surinko dr. Jonas Basanavičius (1903)“ naujas leidimas. Skelbiama tautosaka apie vėles ir pomirtinį gyvenimą: pasakos (84), sakmės ir padavimai (656), pasakojimai (10), oracija (1), malda (1), rauda (1), giesmės (2), posakiai (5), tikėjimai (39), liaudies medicina (4). Tautosaką užrašė Vilius Kalvaitis (562 tekstai), Vincas Basanavičius, Jurgis Kazakevičius, Kostas Stiklius, Juozas Kovas ir kt. Kai kas paimta iš Adomo Liudviko Jucevičiaus, Augusto Schleicherio, Augusto Leskieno, Karlio Brugmano ir kitų publikacijų. Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Lina Būgienė, dr. Jūratė Šlekonytė, dr. Radvilė Racėnaitė, dr. Dovilė Kulakauskienė, dokt. Nijolė Kazlauskienė, Irena Žilienė, Jurga Dambrauskitė 2008 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.

ANOTACIJA: Įsručio paviete yra Saukų plento tiltas per Skardupį. Jis yra dauboje tarp Saukų ir Bėdnorių kapinių. Čia vasarą vakarais susirinkdavo jaunimas. Kartą atėjo Šilumas ir paklausė, ar vaikai nori pamatyti velnią. Kai šie atsakė, kad nori, jis grįžo į Bėdnorių kapines, sugriebė velnią ir tempė jį, tačiau šis nenorėjo eiti per tiltą. Šilumas velnią vertė eiti, o jaunimas stebėjosi, nes matė tik vyrą. Šis, labai pavargęs, sušuko, kad jaunimas pasitrauktų, nes velnias jau eina ir pridūrė, kad dabar jį ves į Nibudžius. Jaunuoliai stebėjosi, kai Šilumas užsidangino į Saukų kapines. Nuo čia velnias toliau nėjo, bet pasirodė žmogaus be galvos pavidalu. Visi išsigandę namo išlakstė. Šilumas buvo savo sūnų užmušęs, tai jam, gulint ant stalo, velnias du kartus priegalvį ištraukė ir per kimšą numetė. Abu kartus jis pakilęs ir priegalvį parsinešęs, o kai trečią kartą jį patį per kimšą nurito, jis nuėjo į stubą ant suolo gulti, bet ir nuo jo jį ant aslos nurideno.