NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=4853&OId=2855
PAVADINIMAS: [Apie žydo gąsdinimą ir vaidenimąsi]
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Blauzduos, Vyzų par., Maskolius, gaspadorus, apie metą 1845 pavasarij nekurį vakarą, žyduką į nakvynę priėmęs, jam guolį ant staldo prirėdyjo. Tai atėjęs iš kaimynikystės Jokurytis pas Maskolytį, savo prietelytį, ir prašmataudams susitar žyduką nuo staldo nubaugyt. Jokurytis, baltus marškinus persivilkęs ir lencūgą nusitvėręs, tuomi tarškindams, užlipo ant staldo. Žyduks, tarškėjimą išgirdęs ir baltąjį žmogų pamatęs, pabūgęs po palėpe palindęs, Dievopi šaukė. Rytmetij, tam išsireiškus, tarė žyduks:
– Aš jums parodysu tai per savo užmeldimus ir skaitymus.
Ir teipo išėjo jisai. Dar tą pačiądien paludienų laike praėjo neregima būtybė į gybelį to staldo, ant kuro žyduks šurpulingai nakvojęs buvo, su regimais akmenaičiais mėtyt, o tai su didžu skubrumu, visai neatleistinai ik į pusnaktį varęs paliovė. Antrądien vėl į tą patį laiką tas pyškėjims prasidėjo ir po pusnakčo paliovė. O teipo šitas trūsas kas mielą dieną minėtam laike prasidėdavo ir po pusnakčo pasiliaudavo. Maskolius, jo namiškiai bei kaimynai pamislijo, jog mėtytojai, į čia šalia staldo galo stovintį apvynų krūmą pasislėpę, tą tranksmą kel, kadang akmenaičiai viens už kitą vis brumzdami išlėkdavo, bet nors jie visi dėl persiliudimo apvynus kuo akyliausiai atsikartotinai pačame mėtyme peržūrėdavo, tai nei jokią ėsybę nematė, o teipo jiems ant visados ta mėtanti ėsybė nesuprantama, paslėpta bei nežinoma liko, ale to mėtymo atgarsąsis bildėsis apie 1500 žingsnų tolume nuo kožno girdims buvo. Jei kas išsidrįsdavo tame trūse su smala ar kreida į staldo galą kryžų užbrėžt, tai prie antro brūkio gaudavęs su akmenaičiu į nugarą. Ant kiemo milžėjės savo darbe apmėtytos tapdavo, o ant staldo gulinčų piemenų, per stogą su akmenais apmėtytų, tie akmenukai likdavo gulėt, ir ant staldo jų daugis buvęs, ir su šienu į šėrimo kamarą nupuldavę, tad bernai juos ant kiemo išmesdavę. Prieš rudenį tas dyvinasis trūsas liovinos, ir paskiau visai nutyko ta paslėptynė.
FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 432, Nr. 66
"Aruoduose" skelbiamo teksto šaltinis
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 328-329, Nr. 66
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas