NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=4579&OId=2594
PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Du žalnieru, apsilankyt pareidamu, jau pailsusu nekuroj pievoj atsisėdo. Viens atsigulęs tuoj įsnūdo. Vos gerai užmigus, matė antrasis iš jo burnos baltą pelę beišlendančią. Toji, šen ir ten bėgiodama, per šalia esančią vandens grabutę pereiti bandė. Žalnierus, tai apgailėdams, savo kardą per tą grabutę padėjo. Tuomi pelutė per grabutę laimingai perėjus, anoj pusėj pievoj bėginėdama, po nekuruom ten ėsanču kelmu palindo. Neilgai čon buvus vien ant pievos išpurslojus, kardu per grabutę laimingai sugrįžus, tuolydžaus į miegančojo burną įlindus, prapuolė. Per tai žalnierus krūpterėjęs savo kamerotą pabudino. Tasai sakės labai dyviną sapną turėjęs, būtent:
– Aš, – sako, – nekuroj pievoj vaikštinėdams, per toje ėsančią grabutę sidabrinu tiltu perėjęs ir ten po žalią pievą bėginėdams, puikų butą pamatęs, į tą įėjau ir jame, vislab apžūrėdams, daug piningų mačau. Iš čon atstojęs, sidabrinu tiltu vėl laimingai sugrįžęs, pabudau.
Jo draugas, kurs budėdams visą tą atsitikimą matęs buvo, tarė:
– Tav atsigulus ir vos užmigus, balta pelė iš tavo burnos išbėgo ir bėginėdama per pilną vandens grabutę pereiti bandė. Aš, tai matydams, iš gailesčo mano kardą per grabutę pertiesau, kuriuomi ji lyg tiltu laimingai perėjo ir, anoj pusėj pievoj bėginėdama, po anuom kelmu palindo. Ne po ilgo išbėgus, ji vėl prie grabutės atpurslenus, pereit norėjo. Jos pasigailėdams, aš vėl mano kardą per grabutę perdėjau, tuomi pelukė džiaugsmingai sugrįžus vėl į tavo burną įlindo, todėl krūpterėjęs sušukau ir tave pabudinau...
Iš to abudu numanė, jog minėtoji pelė užmigusojo dvasė buvo. Žingeidumo dėl juodu per grabutę peržengusu ir tą kelmą apžūrėjusu išvertė. Ant tos vietos daug piningų buvo.
FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 158-159, Nr. 10
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas