Knygadvario objektas "Mitologinė sakmė apie vokietuką, kuris išplėšė budavonininko širdį" >> "[Vokietukas, kuris išplėšė budavonininko širdį]"

Knygadvaris


NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=4408&OId=2449

PAVADINIMAS: [Vokietukas, kuris išplėšė budavonininko širdį]

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Tilžės pav. Trapėnų Busatis, į Tilžę su vienu arkliu važuodams, už Ragainės vokietį pavijo ir, jam pasiprašant, drauge paėmė. Ties Paželkščų dvaruku atvažavus, tas pons vokietis, atlyginimo žadėdams, meldė dėl labai didžo reikalo jį į tą dvaruką nuvežt. Juodu sutarė, ir, jau ant dvaro pabutsangėj atsistojus, tas vokietis, iš vežimo iššokęs, ir savo važnyčią į vidų vadino. Busatis tai ne dukart sakytis davės ir ėjo drauge į stubą. Vos įžengus tas vokietis tiesiog prie to dvaruko pono K., kursai nuo savo artymiausų apstotas, lovoj gulėdams, jau su smerču karavo, prižengęs ir jam širdį per burną išplėšęs, laukan išsiskubinęs prapuolė, o Busatis, teip jau „labądien“ pasakęs, akies mirksnij to atsitikimo lyg koks stulps stuboje prie angos bestovįs liko. Visi prie ligono ėsantiejie labai sujudę, vos jam dėkavodami, – nes aną poną vokietį, jo draugą, jie nei girdėjo, nei matė, – su pasipiktinimu ant jo kaip ant prasto nepažįstamo, lyg iš proto išėjuso, jų ponui numirštant juos trikint išdrįsuso žmogaus atsižvelgę, kone bartis pradėjo. Ale jis, tą visą atsitikimą jiems papasakojęs, persiprašęs išėjo ir, į vežimą įsisėdęs, sav vienas, apie devintą adyną Tilžę atsiekęs, ėjo tuoj prie gydytojo. Namon parvažavęs atsigulęs, trečiądien pasimirė.
To dvaruko pons prie budavonininkų priklausęs...

FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis

FIKSAVIMO AMŽIUS: 19

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Trapėnai, Tilžės pav.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 370-371, Nr. 39
"Aruoduose" skelbiamo teksto šaltinis

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 272-273, Nr. 39

©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Atgal