NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=4148&OId=2237
PAVADINIMAS: [Vėlė, reikalaujanti krikšto]
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Viena gaspadoriaus buvįs brolis ir nieka nebijodavįs. O tam jų kluoni visokius šposus darydavį, ir visi bijodavį patamsi ir į kluoną aiti. O jis rudens laiki, keip pradėdavį kulti javus, tai vis aidavįs gult į jaują. Keip tik užmigdavįs, tai vis atsirasdavįs kitoj vietoj perneštas: keip atsigulųs ant pečiaus, tai atsirandųs ant ardų. Ir vis norėdavįs dažinot ir negalėdavįs pajusti, kada jį perkėlė ir kas jis da vienas. Vieno’ subato’ išsimiegojįs, vakari pavalgį vakarienės, susirinkį daugiaus berniokų pradėjį viseip juoktis:
– Kad tavi ras kada pakabintą.
O jis atsakįs:
– Tik jus kad nepakabintų – aš nebijou.
Susėdį kiti kortoti, o jis pypkį (liurką) prisitaisįs, užsidegįs, rudine apsigaubįs ir, nuvejįs į jaują, atsigulįs ant pečiaus, pasirėmįs ant rankos, rūkus pypkį, – teip apjemįs miegas! Budinųsis – negaliųs dasilaikyt! Vel atsisėdįs, prisitaisįs kitą, užsidegįs – jam tį berymant ant rankas, būta užsnūsta ir išpuolus iš dantų pypkis... Tokart net krūptelėjįs: šit to tarpu užgirdįs no jaujas kerčias – brakš brakš ir kasžin kas nulipųs. Jis tam laiki pradėjįs krokti, nuduodams miegųs. Atsidarįs dur’s, ir kas tį įejįs jaujan. Tai vieną ranką pakišįs po kojų, o kitą po pečių jam ir kelius. O jis tokart capt už rankas sugriebįs, klausius:
– Kas tu da vienas?
O tas nieką neatsakųs, tik traukiųs, o jo ranka vis ainant laibyn, visai pasidarius laiba keip cibukas, o šis teip tartum spaudžiųs ir nenoriųs palaisti. Ale tas išsitraukįs ir – per dur’s. O jis klausiųs:
– Kas tu da vienas, ko reikalauji no mūs ir ko nori, kad neduodi ramuma?
Ans už durų atsiliepįs:
– Aš esmu mergas vaikas nekrikštytas ir čia pakavotas.
O jis tokart:
– Vardan Dieva Tėva ir Sūnaus, – ir t. t., – keip aš esmu Juozas, būk ir tu Juozas.
Tas daugiaus nieko neatsakįs ir užbraškėjįs kerčia ant jaujos. Berniokas ramiai sau pergulėjįs neperkeltas, o ryto apsakįs to (= tą) atsitikimą. Ant rytojaus vėl nuvejįs atsigulįs. Tai išvakare nulipįs kerčia, atsidarįs dur’s ir pradėjįs:
– Dėkui, prieteli mana, dabar tu man vietą paskyrei. Jau dabar turu vietą ir dabar paskutinįkart atėjau atsidėkavot į to vietą, kur pirma mana buva gyvenimas daugiaus keip dešimtį metų...
No tokart niekad niekas jaujoj neatsitikdavį.
PATEIKĖJAS: Antanas Mičiūda
FIKSUOTOJAS: Kazys Mičiūda
IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Tiltagaliai, k., Karsakiškio sen., Panevėžio r. sav., Panevėžio apskr., Lietuvos Respublika
FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Tiltagaliai, Vilkmergės pav., Kauno gub.
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 300-301, Nr. 15
"Aruoduose" skelbiamo teksto šaltinis
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 206-207, Nr. 15
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas