KNYGADVARIS

Čia skelbiami 827 tautosakos kūriniai iš leidinio „Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998“. Tai J. Basanavičiaus knygos „Iš gyvenimo lietuviškų vėlių ir velnių. Surinko dr. Jonas Basanavičius (1903)“ naujas leidimas. Skelbiama tautosaka apie vėles ir pomirtinį gyvenimą: pasakos (84), sakmės ir padavimai (656), pasakojimai (10), oracija (1), malda (1), rauda (1), giesmės (2), posakiai (5), tikėjimai (39), liaudies medicina (4). Tautosaką užrašė Vilius Kalvaitis (562 tekstai), Vincas Basanavičius, Jurgis Kazakevičius, Kostas Stiklius, Juozas Kovas ir kt. Kai kas paimta iš Adomo Liudviko Jucevičiaus, Augusto Schleicherio, Augusto Leskieno, Karlio Brugmano ir kitų publikacijų. Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Lina Būgienė, dr. Jūratė Šlekonytė, dr. Radvilė Racėnaitė, dr. Dovilė Kulakauskienė, dokt. Nijolė Kazlauskienė, Irena Žilienė, Jurga Dambrauskitė 2008 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.

ANOTACIJA: Vieno ūkininko brolis nieko nebijojo. Jų kluone visokios išdaigos buvo daromos, tai visi bijojo ten eiti. Rudenį, kai pradėdavo javus kulti, tas bernas eidavo gulti į jaują. Kai tik užmigdavo, atsibusdavo kitoje vietoje: atsigula ant krosnies, o atsiranda ant ardų. Vieną šeštadienio vakarą bernas užsidegė pypkę, apsigaubė miline ir, nuėjęs į jaują, atsigulė ant krosnies. Pradėjo snausti, pypkė iškrito iš dantų... Tik tada staiga krūptelėjo, kad kažkas vaikšto. Atsidarė durys, kažkas įėjo į jaują, vieną ranką pakišo po berno kojomis, kitą - po pečiais ir kelia. Bernas griebė jį už rankos ir paklausė, kas jis. Šis bandė pabėgti, tačiau bernas vėl paklausė, kodėl jis neduoda ramybės. Tada bernas išgirdo paaiškinimą, jog šis yra nekrikštytas mergos vaikas, kuris čia užkastas. Tada bernas jį pakrikštijo ir suteikė Juozo vardą. Tas daugiau nieko nepasakė ir pradingo. Kitą naktį Juozas vėl pasirodė, padėkojo bernui, kad dabar jau turi vietą. Daugiau jaujoje nieko nenutikdavo.