Knygadvario objektas "Mitologinė sakmė kaip velnias žmogui sidabrinių pinigų paskolino" >> "[Kaip velnias žmogui sidabrinių pinigų paskolino]"

Knygadvaris


NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=4082&OId=2177

PAVADINIMAS: [Kaip velnias žmogui sidabrinių pinigų paskolino]

ANKSTYVESNĖ FIKSACIJA:
Kaip velnias žmogui sidabrinių pinigų paskolino. Rankraštinė versija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Kraupiško parapijoj, Ragainės pav., nekursai žmogus, permier praskilęs ir jau nei nuo vieno pasiskolyt negaudams, irgi pat velno pagalbos šaukė, o velns ir atėjo žmogaus pavidale pas jį, visą šepelį (= kartį) sidabrinių piningų prisūlydams, už tuos ant meto mažai varinų piningų palūkanos geisdams. O kai žmogelis velnūkščo prisūlijimui džiaugsmingai pritarė, velns sakė:
– Ateisiantį metą šioj dienoj, kad man palūkanas atneši, tad, į tą ir tą vietą atėjęs, šauk mano vardą: „Jokūb“, tai aš vėl atsirasu...
Skolininks po meto minėtoj dienoj, su pilnu macu varinių į paskirtą vietą atklibišavęs, pašaukė:
– Jokūb!
O štai pašauktasis tuomžyg po jo akių stovėjo.
Antrąmet skolininks teipojau, į sušnekėtąją vietą atkūprinęs, šaukė:
– Jokūb!
Teipo ir antru kartu, o tačiau nieks nesirodė. Bet kai jis trečiąkart šaukė, tai kitsai pasirodęs klausė:
– Ko tu nuo Jokūba nori?
Skolininks atsakė:
– Štai ant paskirtos vietos jam vėl palūkanas atduot noru.
Velns sako:
– Tu tik eik su savo palūkanoms namon – daugiau neprivalai nieka mokėt, nes Jokūba jau nėr, jį Karaliaučaus važnyčios su botagu nupyškino (perkūnija nutrenkė).

FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis

FIKSAVIMO AMŽIUS: 19

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 105, Nr. 8
„Aruoduose“ skelbiamo teksto šaltinis.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas

©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Atgal