Knygadvario objektas "BsTB 3 442-202 Pasaka BlLPK 3694 + AT 327G – Apė raganą ir Palickėlį" >> "Teksto 1997 m. redakcija"

Knygadvaris


NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=10755&OId=7776

PAVADINIMAS: Teksto 1997 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Kartą motina žlugtą skalbdama ant upelio ir turėjo su savim mažą vaiką. Pabaigus skalbimą nuėjo namo, o vaiką užmiršo. Namie atsiminus su gailesčiu bėgo kūdikio ieškotie ir rado gražiai parėdytą ir parsinešė namo.
Tą matydama, kaimynka ir norėjo, kad ir jos vaiką tokia laimė patiktų. Nunešė vaiką pas upelį ir pasodinus pati pasislėpė dabotie. Atėjo ragana, pažiūrėjus į vaiką, sako:
– Tu ne užmirštims, tyčia pamestinis.
Ir neaprėdžius nuėjo sau. Bet motina kitą sykį nuėjo skalbtie ir vaiką neva užmiršus paliko ir pati namo parėjo. Bet kada nuėjo vaiko žiūrėtie, tai vaiko jau nerado, nes ragana buvo paėmus.
Kada vaikas paaugo, [ragana] išėjo ant žyro ir įsakė raganiūtei pečių prikūrytie ir Palickėlį pietum iškeptie. O jis slaptu tą girdėjo. Kada pečius kūrinosi, raganiūtė sako:
– Akšę, Palickėli, galvele paieškosu, pakasinėsu.
O ji būtų galvą jam nukirtus užsnūdusiam. Bet jis sako:
– Aš tau, sesute, pirma galvelę pakasinėsu, o paskui tu man, tai aš gardžiai pramigsu.
Raganiūtė ant to sutiko. Jis jai galvą kasinėjo, igi raganiūtė užmigo, o jis jai galvą su kirviu nukirto ir iškepė pečiuje, pastatė ant stalo, o pats įlipo į medį.
Vėlai parėjo ragana. Neradus dukters mislio, būk kur išėjo, ir pati sėdosi valgytie ir valgydama džiaugėsi, sakydama:
– Saldi gardi Palickėlio mėsa.
O jis iš medžio sako:
– Saldi gardi raganiūtės mėsa.
Kaip ims vemtie ragana, išsivėmus ėjo Palickėlio ieškotie. Šaukė plonu balsu, nuduodama motiną:
– Palickėli, Palickėli , kur tu, aikšę, raganos nėra, raganiūtė iškepta – nebijok nieko, eisim namo.
O jis iš medžio sako:
– Tu ragana, ne mano motina.
Tada ragana žinojo, kuriam medyje yra Palickėlis. Paėmus kaplį ėmė kirstie medį. Tada Palickėlis prašė paukščių, kad atmestų plunksnų ir sakų. Ir tuoj jam prinešė paukščiai plunksnų ir sakų. Jis, pasidaręs sparnus, išlėkė.

PATEIKĖJAS: A. Bauža Iš Batakių prp., Tauragės pav.

FIKSUOTOJAS: P. Mikolainis

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Batakiai, sen., Batakių sen., Tauragės r. sav., Tauragės apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Batakių prp., Tauragės pav.

FIKSAVIMO APLINKYBĖS: Papasakojo A. Bauža iš Batakių prp., Tauragės pav. Užrašė P. Mikolainis, gyvenantis Thorpe, Viskonsino valstijoje, JAV.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 442-443, Nr. 202
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 3. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1997. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)

SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 202
Lietuviškos pasakos yvairios. surinko Dr. J.Basanavičius. Chicago (Ill.): Turtu ir spauda "Lietuvos", D.3. – 1904.

©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

PASTABOS: Bs.: Suv. gub., Vilk. pav., mitinės-istorinės.

Atgal