Knygadvario objektas
NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/objektas.php?OId=7776 PAVADINIMAS: BsTB 3 442-202 Pasaka BlLPK 3694 + AT 327G – Apė raganą ir Palickėlį PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 3 tomas Į trečią „Lietuviškų pasakų įvairių“ knygą sudėtos pasakos – beveik vien iš buvusios Suvalkų gubernijos. Nauja knygoje tai, kad dauguma tekstų skelbiama iš rankraščių, be to, dažniau nurodomos pasakotojų pavardės: jų čia maždaug 50. Pasakas užrašė bene 17 asmenų. Tarp jų – literatas ir visuomenės veikėjas Stasys Matulaitis, knygai pateikęs Liudvinave (prie Kalvarijos) užrašytus 8 tekstus, tiek pat tekstų Pilviškiuose užrašė ir poetas kunigas Jonas Žilinskas-Žilius. Kur kas didesnis pasakų pluoštas gautas iš literato Kosto Stikliaus. J. Basanavičiui talkino ir iš Tėvynės išvykę lietuviai. Antai knygoje – net 38 tekstai, užrašyti Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenusio Juozo Kovo (tikroji pavardė – bene Čepukaitis), 18 tekstų atsiųsta iš Anglijos Prano Eidukaičio. Bet daugiausia – 82 pasakojamosios tautosakos kūrinius, skelbiamus knygoje, užrašė J. Basanavičiaus brolis Vincas gimtuosiuose Ožkabaliuose ir artimuose kaimuose.
Visa į knygą sudėta medžiaga rodo, kad Suvalkijoje XIX a. antroje pusėje ir XX a. pradžioje dar buvo gyvos ir stiprios pasakojamosios tautosakos tradicijos. Siužetai pasakotojų repertuare beveik nesikartoja. O knygoje skelbtas „Eglės žalčių karalienės“ variantas buvo panaudotas Jono Jablonskio formuojant chrestomatinį šio garsiojo kūrinio tekstą.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ trečią tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė ir žodynėlį sudarė Kostas Aleksynas. Įvadą „Trečiasis tomas – Suvalkijos pasakoms“ ir paaiškinimus, nurodančius skelbiamos medžiagos vietą nacionaliniuose bei tarptautiniuose kataloguose, aptariančius jos gyvavimą Lietuvoje ir paplitimą kitose pasaulio tautose, taip pat pateikiančius kitus folkloristinius duomenis, parašė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo Jurgita Dambrauskaitė, dr. Dovilė Kulakauskienė 2010 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir VU Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. PMK-04/2010).
ANOTACIJA: Kartą moteris su vaiku upėje skalbė žlugtą. Pabaigusi parėjo namo, bet pamiršo vaiką. Kai prisiminė, nubėgo ieškoti ir rado gražiai aprengtą. Kaimynė irgi užsimanė, kad jos vaiką gražiai aprengtų, todėl nunešusi padėjo prie upės, o pati krūmuose žiūrėjo, kaip atėjo ragana, pasakė, kad tyčia paliktas ir neaprengė. Kitą kartą moteris nuėjo skalbti ir tyčia pamiršo vaiką, bet grįžusi vaiko neberado. Jį pasiėmė ragana, paaugino ir liepė raganiūtei iškepti pietums. Palickėlis viską girdėjo, ir kai raganiūtė pakvietė jį sakydama, kad paieškos jam galvą, pasiūlė pirmas jai paieškoti. Raganiūtė sutiko ir kai užmigo, Palickėlis nukirto jai galvą, iškepė, pastatė mėsą ant stalo, o pats įlipo į medį. Vakare grįžusi ragana ėmė pasigardžiuodama valgyti mėsą, galvodama, kad valgo Palickėlį. O jis iš medžio pasakė, kad saldi gardi raganiūtės mėsa. Ragana pradėjo vemti ir ieškoti Palickėlio, sakydama, kad ji jo motina. Palickėlis pasakė, kad ji ragana, o ne jo mama. Tada ragana ėmė kirsti medį, o Palickėlis paprašė paukščių plunksnų, pasidarė sparnus ir išlėkė. TURINYS: Teksto 1997 m. redakcija
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | SAKMĖS | MITOLOGINĖS SAKMĖS MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 327 G, Kvailys ir raganos, [34; 91] TIPOLOGIJA: Sakmė - BlLPK 3694 Atgal |