Asmuo Piliukaitienė

PATEIKĖJAS

BsTB 4 172-83 Sakmė BlLPK 3457 – Apė perkūną ir velnią
Senais laikais, kai daug velnių valkiodavosi po žemę, viena ūkininkė nuėjo žąsiukų parginti, nes lietaus debesys artinosi. Kol ji atėjo, kol žąsiukus iš vandens išvijo, debesys visai priartėjo. Beeidama pamatė atbėgant juodą ponaitį, ba... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 4 173-85 Sakmė BlLPK 3452 – Apė medinčių ir perkūną
Kartą Budavonės girios sargas su šautuvu išėjo į Vaisboniškių girią. Bet iš vakarų pusės užėjo debesis. Tada vyras pamatė, kad iš po akmens išlindo mažas velniukas ir atsitupė ant jo. Pradėjo griaudėti, žaibuoti. Vos tik sugriaudi, v... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 4 177-88 Sakmė BlLPK 3453 – Apė griausmą ir trenksmą perkūno
Vienas ūkininkas su tarnaite nuėjo į kūdrą žuvų pietums žvejoti. Bet pakilo juodas debesis ir pradėjo griaudėti. Staiga atsisukusi tarnaitė pamatė už jos stovintį velnią. Ji išsigandusi nustūmė jį. Ir kaip tik tuo metu žaibas trenkė ... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 4 228-116 AT 934A Pasaka – Apė laimes
Vienas žmogus atvyko aplankyti savo brolio. Vakare jis nuėjo gulti į klėtį. Ten jis išgirdo, kaip trys laumės šnekasi apie kūdikį, kuris tuose namuose turėjo gimti. Viena laimė lėmė, kad vaikas bus gyvas tol, kol malkų krūvelė nesudegs. N... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 4 257-127 Sakmė BlLPK 3692 – Apė laumę ir kūdikį
Per rugiapjūtę viena kampininkė atėjo pas ūkininką rugių grėbti ir atsinešė mažą vaiką. Jį paliko vieną, o pati nuėjo dirbti. Po kurio laiko atėjo laumė su savo kūdikiu ir savąjį paliko, o anos moteriškės vaiką pasiėmė ir nusine... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 4 258-129 Sakmė BlLPK 3692 – Apė laumuką
Ūkininkas su žmona susilaukė sūnaus. Visiems sumigus, atėjo laumė ir sukeitė vaikus. Niekas to nepastebėjo ir augino laumiuką. Jis jau buvo ketverių metų, bet vis dar nevaikščiojo ir nekalbėjo. Motina apie tai papasakojo ubagui, kuris patar... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 4 265-132 Sakmė BlLPK 3694 – Apė moteriškę ir laumes
Bartnykų dvare buvo vandens malūnas, tvenkinys ir upelis, per jį tekantis. Viena moteriškė prieš pietus ėjo pro tą tvenkinį ir pamatė dvi laumes skalbiančias. Ji jas pasveikino: „Padėk, Dieve“. Laumės tik nusižvengė kaip kumelės, šoko... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 4 267-135 Sakmė BlLPK 3694 – Laumės dovanoja moteriškei audeklo
Kartą moteriškė, vakare eidama iš Bartnykų dvaro per Gražupio upelį, esantį Budavonės girioje (o pati buvo iš Pašeimenių kaimo), pamatė upelyje dvi laumes skalbiančias. Nors ir nusigando, moteriškė pasveikino skalbėjas: „Padėk, Dieve... Teksto 1998 m. redakcija


Vaizdai/garsai:

Atgal