Knygadvario objektas
NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/objektas.php?OId=7850 PAVADINIMAS: BsTB 3 217-98 Pasaka AT 552A – Apė vieną girtuoklį karalių ir jo sūnų PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 3 tomas Į trečią „Lietuviškų pasakų įvairių“ knygą sudėtos pasakos – beveik vien iš buvusios Suvalkų gubernijos. Nauja knygoje tai, kad dauguma tekstų skelbiama iš rankraščių, be to, dažniau nurodomos pasakotojų pavardės: jų čia maždaug 50. Pasakas užrašė bene 17 asmenų. Tarp jų – literatas ir visuomenės veikėjas Stasys Matulaitis, knygai pateikęs Liudvinave (prie Kalvarijos) užrašytus 8 tekstus, tiek pat tekstų Pilviškiuose užrašė ir poetas kunigas Jonas Žilinskas-Žilius. Kur kas didesnis pasakų pluoštas gautas iš literato Kosto Stikliaus. J. Basanavičiui talkino ir iš Tėvynės išvykę lietuviai. Antai knygoje – net 38 tekstai, užrašyti Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenusio Juozo Kovo (tikroji pavardė – bene Čepukaitis), 18 tekstų atsiųsta iš Anglijos Prano Eidukaičio. Bet daugiausia – 82 pasakojamosios tautosakos kūrinius, skelbiamus knygoje, užrašė J. Basanavičiaus brolis Vincas gimtuosiuose Ožkabaliuose ir artimuose kaimuose.
Visa į knygą sudėta medžiaga rodo, kad Suvalkijoje XIX a. antroje pusėje ir XX a. pradžioje dar buvo gyvos ir stiprios pasakojamosios tautosakos tradicijos. Siužetai pasakotojų repertuare beveik nesikartoja. O knygoje skelbtas „Eglės žalčių karalienės“ variantas buvo panaudotas Jono Jablonskio formuojant chrestomatinį šio garsiojo kūrinio tekstą.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ trečią tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė ir žodynėlį sudarė Kostas Aleksynas. Įvadą „Trečiasis tomas – Suvalkijos pasakoms“ ir paaiškinimus, nurodančius skelbiamos medžiagos vietą nacionaliniuose bei tarptautiniuose kataloguose, aptariančius jos gyvavimą Lietuvoje ir paplitimą kitose pasaulio tautose, taip pat pateikiančius kitus folkloristinius duomenis, parašė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo Jurgita Dambrauskaitė, dr. Dovilė Kulakauskienė 2010 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir VU Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. PMK-04/2010).
ANOTACIJA: Buvo vienas karalius, kuris labai daug gėrė, kad net pragėrė visą karalystę. Jis turėjo tris dukteris ir sūnų. Kartą vedėsi vyriausiąją dukterį pragerti. Eidamas pagalvojo, kad duotų kas maišą pinigų, tai ją atiduotų. Nežinia kas metė po kojom pinigų maišą, o duktė prapuolė. Karalius nuėjo į karčemą ir pragėrė pinigus. Paskui vedėsi kitą dukterį ir vėl atsirado pinigų maišas, o duktė dingo. Tas pats ir su trečiąja dukterim. Kai jau norėjo vestis parduoti sūnų, tas nesutiko ir išėjo pasiėmęs šautuvą. Pagiryj pamatė lapę, šokančią ant krėsliuko. Jau norėjo šauti, bet lapė prašė nešauti, už tai atidavė krėsliuką, kuris nuneša visur, kur tik pasakai. Tada paprašė, kad nuneštų pas vyriausiąją seserį. Nunešė pas žuvų karalių. Jo nebuvo namuose, tik sesuo, kuri paslėpė brolį vyrui grįžtant. Paskui parodė, vyras gražiai priėmė, siūlė pasilikti, bet brolis iškeliavo pas antrąją seserį. Toji buvo pas kirmėlių karalių. Ten vėl sesuo iš pradžių jį paslėpė, bet paskui parodė vyrui, kuris gražiai priėmė brolį. Siūlė pasilikti, bet brolis norėjo aplankyti trečiąją seserį. Toji buvo pas paukščių karalių. Kai karalius pasiūlė pasilikti, brolis sutiko, nes nebeturėjo kur eiti. TURINYS: Teksto 1997 m. redakcija
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 552 A, Svainiai – paukščių, žvėrių ir žuvų karaliai, [18; 85] Atgal |