Knygadvario objektas
NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/objektas.php?OId=7726 PAVADINIMAS: BsTB 2 414-203 Pasaka AT 123 – Apie ažkytį ir vilkų PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 2 tomas „Lietuviškų pasakų įvairių“ antroje knygoje spausdinama pasakojamoji tautosaka, užrašyta iš žemaičių, taip pat vidurio ir rytų aukštaičių. Apie 50 kūrinių paimta iš periodikos ir mažai žinomų leidinukų, o didžioji dauguma gauta iš keliasdešimties J. Basanavičiaus talkininkų – įvairių visuomenės sluoksnių, profesijų, skirtingo išsilavinimo žmonių. Knyga pradedama tekstais, užfiksuotais Žemaitijoje. 11 pasakų ir sakmių yra užrašęs rusų kalbininkas Aleksandras Pogodinas Kvėdarnos, Laukuvos ir keliose kitose atokesnėse apylinkėse. Skelbiama tekstų iš Varnių, Rietavo, Mosėdžio apylinkių, Telšių apskrities. 10 pasakų – iš daugybę tautosakos Raseinių apskrityje surinkusio Mečislovo Davainio-Silvestraičio knygelės „Patarlės ir dainos“ (1889). Gerokai į rytus, Pernaravoje (dab. Kėdainių raj.) keletą knygoje išspausdintų pasakų užrašė Jadvyga Juškytė, o piečiau, jau Seredžiaus apylinkėse, – Petras Virakas (Virikas). Vertingos medžiagos iš buvusios Šiaulių apskrities J. Basanavičiui atsiuntė kruopštus tautosakos rinkėjas Matas Slančiauskas, jo bendražygis Pranas Narvydas, taip pat „Laukiniu“ pasirašęs žmogus (ko gero, tai bus poetas Jonas Krikščiūnas-Jovaras). Puikių tekstų knygai gauta iš Aukštaitijoje, Pasvalio apylinkėje, gyvenusios Liudvikos Didžiulienės-Žmonos. Daugiau kaip šimtas „Lietuviškų pasakų įvairių“ antroje knygoje pateiktų kūrinių surinkta tuometinėje Zarasų apskrityje „Žvaigždės“ draugijos pastangomis. Nemaža dalis pasakų – iš Jūžintų apylinkių. Jas užrašęs Juozas Otonas Sirvydis.
Į šią knygą pateko daug klasikinio stiliaus grožį išlaikiusių pasakų. Kai kurios, perspausdintos mokykliniuose skaitiniuose, tapo tarsi lietuvių pasakų etalonais. Iš 250 į knygą sudėtų kūrinių kone pusšimtis – sakmės.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ antrą tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė ir žodynėlį sudarė Kostas Aleksynas. Įvadą „Žemaičių ir aukštaičių pasakos Lietuviškų pasakų įvairių II tome“ ir paaiškinimus, nurodančius skelbiamos medžiagos vietą nacionaliniuose bei tarptautiniuose kataloguose, aptariančius jos gyvavimą Lietuvoje ir paplitimą kitose pasaulio tautose, taip pat pateikiančius kitus folkloristinius duomenis, parašė Leonardas Sauka. Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Jūratė Šlekonytė, dr. Jurgita Macijauskaitė-Bonda 2010 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir VU Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. PMK-04/2010).
ANOTACIJA: Pamiškėje buvo grytelė, kurioje gyveno ožkytė su ožiukais. Kartą ožkytė išėjo šienauti. Išeidama vaikam pasakė, kad nieko neleistų vidun. Kai vakare parėjo namo, plonu balsu vaikus pakvietė ir tie ją įsileido. Vilkas įsiklausė, kaip ožkytė šaukia vaikus. Kai kitą dieną ožkytė išėjo, tuoj vilkas atėjo pas ožkytės vaikus ir storu balsu paprašė įleisti. Vaikai pasakė, kad tai ne jų mamos balsas ir neįsileido. Vilkas nuėjo pas kalvį, kad liežuvį paplonintų. Už darbą prižadėjo sumokėti sietą pupų ir sietą žirnių. Kalvis uždrožė keletą kartų vilkui kūju per liežuvį. Kai kalvis paprašė sumokėti, vilkas apsivertė kelis kartus kūliu ir pasakė: „Pirst liuokt – te tau pupų sietas! Pirst liuokt – te tau žirnių sietas!“ Tada vilkas vėl nuėjo pas ožkytės vaikus ir plonu balsu paprašė, kad jį įleistų. Ožiukai atidarė duris ir vilkas juos suėdė. Kitą dieną ožka kepė blynus. Vilkas, blynų kvapą užuodęs, atlėkė ir paprašė duoti ir jam paragauti. Ožka vilkui liepė iškišti liežuvį, o po to su karšta keptuve nudegino. Kitą dieną vilkas vėl užuodė kepamus blynus. Ožka įkaitino dar didesnę geležį ir įgrūdo vilkui gerklėn, liepdama jos vaikelius iššikti. Vilkas iš baimės susitriedė ir išmetė ožiukus. Vilkas pas ožiukus daugiau nebesilankė. TURINYS: Teksto 1995 m. redakcija
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | PASAKOS APIE GYVŪNUS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 123, Vilkas ir ožkiukai, [157; 14] Atgal |