Knygadvario objektas
NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/objektas.php?OId=7668 PAVADINIMAS: BsTB 3 201-93 Pasaka AT 900 – Apė kunigaikštį ir aukso ožį PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 3 tomas Į trečią „Lietuviškų pasakų įvairių“ knygą sudėtos pasakos – beveik vien iš buvusios Suvalkų gubernijos. Nauja knygoje tai, kad dauguma tekstų skelbiama iš rankraščių, be to, dažniau nurodomos pasakotojų pavardės: jų čia maždaug 50. Pasakas užrašė bene 17 asmenų. Tarp jų – literatas ir visuomenės veikėjas Stasys Matulaitis, knygai pateikęs Liudvinave (prie Kalvarijos) užrašytus 8 tekstus, tiek pat tekstų Pilviškiuose užrašė ir poetas kunigas Jonas Žilinskas-Žilius. Kur kas didesnis pasakų pluoštas gautas iš literato Kosto Stikliaus. J. Basanavičiui talkino ir iš Tėvynės išvykę lietuviai. Antai knygoje – net 38 tekstai, užrašyti Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenusio Juozo Kovo (tikroji pavardė – bene Čepukaitis), 18 tekstų atsiųsta iš Anglijos Prano Eidukaičio. Bet daugiausia – 82 pasakojamosios tautosakos kūrinius, skelbiamus knygoje, užrašė J. Basanavičiaus brolis Vincas gimtuosiuose Ožkabaliuose ir artimuose kaimuose.
Visa į knygą sudėta medžiaga rodo, kad Suvalkijoje XIX a. antroje pusėje ir XX a. pradžioje dar buvo gyvos ir stiprios pasakojamosios tautosakos tradicijos. Siužetai pasakotojų repertuare beveik nesikartoja. O knygoje skelbtas „Eglės žalčių karalienės“ variantas buvo panaudotas Jono Jablonskio formuojant chrestomatinį šio garsiojo kūrinio tekstą.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ trečią tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė ir žodynėlį sudarė Kostas Aleksynas. Įvadą „Trečiasis tomas – Suvalkijos pasakoms“ ir paaiškinimus, nurodančius skelbiamos medžiagos vietą nacionaliniuose bei tarptautiniuose kataloguose, aptariančius jos gyvavimą Lietuvoje ir paplitimą kitose pasaulio tautose, taip pat pateikiančius kitus folkloristinius duomenis, parašė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo Jurgita Dambrauskaitė, dr. Dovilė Kulakauskienė 2010 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir VU Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. PMK-04/2010).
ANOTACIJA: Vienas kunigaikštis sugalvojo vesti karaliaus dukterį. Bet kai pas ją nuvažiavo, toji nesutiko, nes esąs skirtingos kilmės. Tuomet jis toje karalystėje įsigijo parduotuvę ir pardavinėjo audeklus, kokių tame krašte nebuvo. Taip pat padarė aukso ožį, kuris visaip žaisdavo. Kai karalaitė pamatė, kad kitos merginos pasisiūdino drabužių iš tų audeklų, nuėjo ir pati pirkti pas tą kunigaikštį. Jai labai patiko aukso ožys, tai nusipirko ir jį. O jo vidun buvo įlindęs tas jaunikis. Parsigabenus karalaitė taip užsižaidė su ožiu, kad užmigo. Išlindęs jaunikis prigavo karalaitę, o paskui įlindęs atgal padarė, kad ožys nebeveiktų, dėl to grąžino jį į parduotuvę. Po kiek laiko karalius pamatė, kad duktė laukiasi ir nori ją bausti, o ta nežinanti nuo ko. Nutarė ją sušaudyti, o jei kas mes skarelę jai, tai išgelbės. Tas jaunikis išgelbėjo ir vedė. Iš pradžių įtaisė ją dirbti į karčemą, o pats pasamdė vaikiną, kad viską ten išdaužytų, paskui liepė pas žydą skalbti drabužius. Pagaliau parsivežė į savo dvarą pas tėvus, aprengė gražiais drabužiais ir priėmė ją kaip marčią. TURINYS: Teksto 1997 m. redakcija
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | NOVELINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 900, Karalius strazdabarzdis, [39; 3] Atgal |