Knygadvario objektas
NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/objektas.php?OId=7603 PAVADINIMAS: BsTB 3 353-155 Pasaka AT 590 ≈ 315 – Apė vieną našlę, žmogžudžius ir žvėris PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 3 tomas Į trečią „Lietuviškų pasakų įvairių“ knygą sudėtos pasakos – beveik vien iš buvusios Suvalkų gubernijos. Nauja knygoje tai, kad dauguma tekstų skelbiama iš rankraščių, be to, dažniau nurodomos pasakotojų pavardės: jų čia maždaug 50. Pasakas užrašė bene 17 asmenų. Tarp jų – literatas ir visuomenės veikėjas Stasys Matulaitis, knygai pateikęs Liudvinave (prie Kalvarijos) užrašytus 8 tekstus, tiek pat tekstų Pilviškiuose užrašė ir poetas kunigas Jonas Žilinskas-Žilius. Kur kas didesnis pasakų pluoštas gautas iš literato Kosto Stikliaus. J. Basanavičiui talkino ir iš Tėvynės išvykę lietuviai. Antai knygoje – net 38 tekstai, užrašyti Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenusio Juozo Kovo (tikroji pavardė – bene Čepukaitis), 18 tekstų atsiųsta iš Anglijos Prano Eidukaičio. Bet daugiausia – 82 pasakojamosios tautosakos kūrinius, skelbiamus knygoje, užrašė J. Basanavičiaus brolis Vincas gimtuosiuose Ožkabaliuose ir artimuose kaimuose.
Visa į knygą sudėta medžiaga rodo, kad Suvalkijoje XIX a. antroje pusėje ir XX a. pradžioje dar buvo gyvos ir stiprios pasakojamosios tautosakos tradicijos. Siužetai pasakotojų repertuare beveik nesikartoja. O knygoje skelbtas „Eglės žalčių karalienės“ variantas buvo panaudotas Jono Jablonskio formuojant chrestomatinį šio garsiojo kūrinio tekstą.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ trečią tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė ir žodynėlį sudarė Kostas Aleksynas. Įvadą „Trečiasis tomas – Suvalkijos pasakoms“ ir paaiškinimus, nurodančius skelbiamos medžiagos vietą nacionaliniuose bei tarptautiniuose kataloguose, aptariančius jos gyvavimą Lietuvoje ir paplitimą kitose pasaulio tautose, taip pat pateikiančius kitus folkloristinius duomenis, parašė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo Jurgita Dambrauskaitė, dr. Dovilė Kulakauskienė 2010 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir VU Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. PMK-04/2010).
ANOTACIJA: Viena našlė turėjo sūnų Joną. Kartą jie išėjo pas gimines į svečius. Eidami rado diržą su aukso parašu, bet motina neleido imti, kad nebūtų koks užburtas. Paskui Jonas atsiliko ir grįžęs perskaitė ant diržo, kad kas jį apsijuos, bus labai stiprus. Apsijuosęs išrovė didžiulį ąžuolą ir pasivijo motiną. Toliau paėję užėjo į žmogžudžio trobelę. Žmogžudys nusprendė vesti tą našlę, o Joną liepė pasiųsti zuikės pieno parnešti, kad pražūtų. Našlė apsimetė, kad serga ir paprašė Jono parnešti jai pieno. Jonas sutiko zuikę, o ji, nenorėdama, kad ją nušautų, davė jam pieno ir dar savo vaiką, kad padėtų. Tada motina žmogžudžio paliepta jau prašo girinio karvelio. Jonas parneša ir karvelį, ir dar vieną gauna į pagalbą. Tada motina prašo lapės pieno, vilkės pieno, liūtės pieno, meškos pieno, Jonas viską gauna ir dar po vaiką iš kiekvieno žvėries. Nebežinodami, kaip jo atsikratyti, pasiunčia į žmogžudžių sodą parnešti obuolių. Jonas atėjęs pamatė labai gražius obuolius ir vieno paragavęs užmigo. Pradėjo eiti po vieną žmogžudžiai, bet visus žvėrys sudraskydavo, o kai atėjo pats stipriausias, dvyliktasis, Jonas pabudo ir pats jį akmeniu pribaigė. Tuomet pasiuntė į užkeiktą malūną miltų parnešti. Prisėmė miltų, bet liūtas su meška nespėjo išeiti, užsidarė malūno durys ir nebeatsidarė. Parnešus miltų motina klausia, kodėl jis toks stiprus. Sužinojusi apie diržą, nuo kurio stiprus pasidaro, ėmė ieškoti jam galvą ir slapčia nusegė diržą. Susiruošė sudeginti Joną krosnyje, bet žvėrys atbėgę sudraskė žmogžudį, o Jonas užsijuosęs diržą prikalė motiną prie sienos ir pats išėjo su žvėrimis į pasaulį. TURINYS: Teksto 1997 m. redakcija
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 315, Nedora sesuo, [120; 95] Atgal |