Knygadvario objektas
NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/objektas.php?OId=7594 PAVADINIMAS: BsTB 3 339-149 Pasaka AT 567 – Apė stebuklingą paukštaitę PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 3 tomas Į trečią „Lietuviškų pasakų įvairių“ knygą sudėtos pasakos – beveik vien iš buvusios Suvalkų gubernijos. Nauja knygoje tai, kad dauguma tekstų skelbiama iš rankraščių, be to, dažniau nurodomos pasakotojų pavardės: jų čia maždaug 50. Pasakas užrašė bene 17 asmenų. Tarp jų – literatas ir visuomenės veikėjas Stasys Matulaitis, knygai pateikęs Liudvinave (prie Kalvarijos) užrašytus 8 tekstus, tiek pat tekstų Pilviškiuose užrašė ir poetas kunigas Jonas Žilinskas-Žilius. Kur kas didesnis pasakų pluoštas gautas iš literato Kosto Stikliaus. J. Basanavičiui talkino ir iš Tėvynės išvykę lietuviai. Antai knygoje – net 38 tekstai, užrašyti Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenusio Juozo Kovo (tikroji pavardė – bene Čepukaitis), 18 tekstų atsiųsta iš Anglijos Prano Eidukaičio. Bet daugiausia – 82 pasakojamosios tautosakos kūrinius, skelbiamus knygoje, užrašė J. Basanavičiaus brolis Vincas gimtuosiuose Ožkabaliuose ir artimuose kaimuose.
Visa į knygą sudėta medžiaga rodo, kad Suvalkijoje XIX a. antroje pusėje ir XX a. pradžioje dar buvo gyvos ir stiprios pasakojamosios tautosakos tradicijos. Siužetai pasakotojų repertuare beveik nesikartoja. O knygoje skelbtas „Eglės žalčių karalienės“ variantas buvo panaudotas Jono Jablonskio formuojant chrestomatinį šio garsiojo kūrinio tekstą.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ trečią tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė ir žodynėlį sudarė Kostas Aleksynas. Įvadą „Trečiasis tomas – Suvalkijos pasakoms“ ir paaiškinimus, nurodančius skelbiamos medžiagos vietą nacionaliniuose bei tarptautiniuose kataloguose, aptariančius jos gyvavimą Lietuvoje ir paplitimą kitose pasaulio tautose, taip pat pateikiančius kitus folkloristinius duomenis, parašė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo Jurgita Dambrauskaitė, dr. Dovilė Kulakauskienė 2010 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir VU Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. PMK-04/2010).
ANOTACIJA: Vienas žmogelis gyveno pagiry ir šaudydavo paukščius ir žvėris. Kartą miške pamatė paukštę, po kurios vienu sparnu aukso raidėmis parašyta, kad kas suvalgys jos vieną pusę, žinos viską, kas darosi pasaulyje, o po kitu sparnu – kas suvalgys šią pusę, bus geriausiu daktaru pasaulyje. Žmogelis sugavo paukštę, nupynė narvelį ir nuvežęs į miestą ėmė pardavinėti. Po ilgų derybų pardavė vienam ponui už keturis šimtus rublių. Tas ponas buvo keliauninkas ir padėjęs paukštę į vieną kambarį liepė ten niekam nevaikščioti. Pas jo pačią ateidavo karininkas. Įėjęs į tą kambarį pamatė, kas parašyta po paukštės sparnais, tad liepė iškepti. Virėjas iškepė paukštę, bet to pono vaikai radę ją perplėšė per pusę ir suvalgė. Sužinojęs karininkas liepė papjauti vaikus ir iškepti širdis. Bet vienas vaikas viską žino, kas ką mąsto, ir kai atėjo virėjas pjauti, liepė jam iškepti šunų širdis, o patys išėjo. Karininkas liepė širdis sušerti šuniui, nes žmogienos buvo nepratęs valgyti. Po kiek laiko grįžo ponas, žmona jam pasakė, kad paukštė dingo, o sūnūs abu numirė. O sūnūs keliavo penkerius metus, gerai jiems sekėsi, nes vienas viską žinojo, o kitam užtekdavo prieiti ir išgydydavo didžiausius ligonius. Grįžę pas tėvus pasiprašė nakvynės. Vėliau viską tėvui papasakojo ir tas žmoną prie stulpo nušovė, o sūnūs liko pas jį gyventi. TURINYS: Teksto 1997 m. redakcija
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 567, Stebuklinga paukščio širdis, [37; 46] Atgal |