Knygadvario objektas
NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/objektas.php?OId=7555 PAVADINIMAS: BsTB 3 323-144 Pasaka AT 514 – Kaip viena merga in vyrą pavirto PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 3 tomas Į trečią „Lietuviškų pasakų įvairių“ knygą sudėtos pasakos – beveik vien iš buvusios Suvalkų gubernijos. Nauja knygoje tai, kad dauguma tekstų skelbiama iš rankraščių, be to, dažniau nurodomos pasakotojų pavardės: jų čia maždaug 50. Pasakas užrašė bene 17 asmenų. Tarp jų – literatas ir visuomenės veikėjas Stasys Matulaitis, knygai pateikęs Liudvinave (prie Kalvarijos) užrašytus 8 tekstus, tiek pat tekstų Pilviškiuose užrašė ir poetas kunigas Jonas Žilinskas-Žilius. Kur kas didesnis pasakų pluoštas gautas iš literato Kosto Stikliaus. J. Basanavičiui talkino ir iš Tėvynės išvykę lietuviai. Antai knygoje – net 38 tekstai, užrašyti Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenusio Juozo Kovo (tikroji pavardė – bene Čepukaitis), 18 tekstų atsiųsta iš Anglijos Prano Eidukaičio. Bet daugiausia – 82 pasakojamosios tautosakos kūrinius, skelbiamus knygoje, užrašė J. Basanavičiaus brolis Vincas gimtuosiuose Ožkabaliuose ir artimuose kaimuose.
Visa į knygą sudėta medžiaga rodo, kad Suvalkijoje XIX a. antroje pusėje ir XX a. pradžioje dar buvo gyvos ir stiprios pasakojamosios tautosakos tradicijos. Siužetai pasakotojų repertuare beveik nesikartoja. O knygoje skelbtas „Eglės žalčių karalienės“ variantas buvo panaudotas Jono Jablonskio formuojant chrestomatinį šio garsiojo kūrinio tekstą.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ trečią tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė ir žodynėlį sudarė Kostas Aleksynas. Įvadą „Trečiasis tomas – Suvalkijos pasakoms“ ir paaiškinimus, nurodančius skelbiamos medžiagos vietą nacionaliniuose bei tarptautiniuose kataloguose, aptariančius jos gyvavimą Lietuvoje ir paplitimą kitose pasaulio tautose, taip pat pateikiančius kitus folkloristinius duomenis, parašė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo Jurgita Dambrauskaitė, dr. Dovilė Kulakauskienė 2010 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir VU Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. PMK-04/2010).
ANOTACIJA: Vienas ūkininkas turėjo dukterį, kuri už nieko nenorėjo tekėti. Išėjo ji į kariuomenę, apsirengusi vyriškais drabužiais, ir ją priėmė. Viskas jai gerai sekėsi, saugojo karaliaus rūmus. Įsižiūrėjo ją karaliaus duktė ir vis prašydavo tėvo, kad pareigose pakeltų gražųjį sargybinį, kol pakėlė iki generolo. Tada jie susituokė. Kai karalaitė pamatė, kad už mergos ištekėjo, niekam nieko nesakė, bet vis bandė pražudyti savo vyrą. Išsiuntė į karą, bet jiems pasisekė ir jos vyras liko gyvas. Išsiuntė į kitą karą. Beeidama merga su savo kariuomene per girią pritrūko duonos, priėję atsiskyrėlio trobelę rado ant stalo duonos kepaliuką, kareiviai pasiūlė generolui vienam suvalgyti, vis tiek visiems neužteks, merga ir suvalgė. Parėjęs atsiskyrėlis nerado savo duonos ir pasakė, kad kas suvalgė jo duoną, jei buvo merga, taps vyru, o jei vyras, taps merga. Taip merga pavirto į vyrą. Tam kare jiems labai gerai sekėsi ir kai grįžo namo, karalaitė pamačiusi, kad jau vyras pasiūlė tėvui dar paaukštinti. Visiems buvo daug džiaugsmo, o po karaliaus mirties liko jie toj karalystėj karaliauti. TURINYS: Teksto 1997 m. redakcija
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 514, Lyties pakeitimas, [6; 10] Atgal |