Knygadvario objektas
NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/objektas.php?OId=7524 PAVADINIMAS: BsTB 3 296-132 Pasaka AT 1358C – Kaip vienas ūkinyko sūnus ėjo bėdos ieškot PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 3 tomas Į trečią „Lietuviškų pasakų įvairių“ knygą sudėtos pasakos – beveik vien iš buvusios Suvalkų gubernijos. Nauja knygoje tai, kad dauguma tekstų skelbiama iš rankraščių, be to, dažniau nurodomos pasakotojų pavardės: jų čia maždaug 50. Pasakas užrašė bene 17 asmenų. Tarp jų – literatas ir visuomenės veikėjas Stasys Matulaitis, knygai pateikęs Liudvinave (prie Kalvarijos) užrašytus 8 tekstus, tiek pat tekstų Pilviškiuose užrašė ir poetas kunigas Jonas Žilinskas-Žilius. Kur kas didesnis pasakų pluoštas gautas iš literato Kosto Stikliaus. J. Basanavičiui talkino ir iš Tėvynės išvykę lietuviai. Antai knygoje – net 38 tekstai, užrašyti Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenusio Juozo Kovo (tikroji pavardė – bene Čepukaitis), 18 tekstų atsiųsta iš Anglijos Prano Eidukaičio. Bet daugiausia – 82 pasakojamosios tautosakos kūrinius, skelbiamus knygoje, užrašė J. Basanavičiaus brolis Vincas gimtuosiuose Ožkabaliuose ir artimuose kaimuose.
Visa į knygą sudėta medžiaga rodo, kad Suvalkijoje XIX a. antroje pusėje ir XX a. pradžioje dar buvo gyvos ir stiprios pasakojamosios tautosakos tradicijos. Siužetai pasakotojų repertuare beveik nesikartoja. O knygoje skelbtas „Eglės žalčių karalienės“ variantas buvo panaudotas Jono Jablonskio formuojant chrestomatinį šio garsiojo kūrinio tekstą.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ trečią tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė ir žodynėlį sudarė Kostas Aleksynas. Įvadą „Trečiasis tomas – Suvalkijos pasakoms“ ir paaiškinimus, nurodančius skelbiamos medžiagos vietą nacionaliniuose bei tarptautiniuose kataloguose, aptariančius jos gyvavimą Lietuvoje ir paplitimą kitose pasaulio tautose, taip pat pateikiančius kitus folkloristinius duomenis, parašė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo Jurgita Dambrauskaitė, dr. Dovilė Kulakauskienė 2010 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir VU Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. PMK-04/2010).
ANOTACIJA: Vienas turtingas ūkininkas turėjo sūnų, kurį leido į mokslus. Vasarą sūnus gavo atostogų ir grįžo pas tėvą. Kartą tas studentas išjojo ieškoti bėdos. Pakeliui sutiktos skalbėjos patarė jam joti į pelkes, ten ir ras bėdą. Nujojo į pelkes, ten paskendo jo kumelė, o mergos pavogė drabužius. Nuėjo nuogas į tų mergų pono dvarą ir užlipo ant tvarto. Mergoms bemelžiant karves atjojo iš gretimo dvaro prievaizdas ir mergos jam liepė vakare atėjus palįsti po krosnim. Studentas viską girdėjo, sutemus nuėjo į trobą ir pats palindo po krosnim. Atėjo ir tas prievaizdas, įlindo ir užčiuopęs nuogąjį išsigando, bet tyli, bijo išsiduoti. Mergos vis atneša maisto ir gėrimų, paduoda per skylę, o studentas viską išgeria ir suvalgo. Prisigėręs sako, kad tuoj dainuos, tuomet prievaizdas jam atiduoda savo arklį ir drabužius, kad tik tas nedainuotų. Studentas, apsirengęs prievaizdo drabužiais, prijojo prie lango paklausti kelio, o šeimininkai pakvietė jį į vidų užeiti. Studentas už 200 rublių pasisiūlo išvaryti velnius iš po krosnies ir užvertęs ant prievaizdo katilą verdančio vandens išvarė jį. Ponas apsidžiaugęs davė jam dar 200 rublių ir studentas grįžo namo. TURINYS: Teksto 1997 m. redakcija
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | BUITINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 1358 C, Juokdarys parodo meilužį, [48; 24] Atgal |