Knygadvario objektas
NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/objektas.php?OId=7514 PAVADINIMAS: BsTB 3 292-129 Pasaka AT 1463A* – Apė jaunikius ir puskvailę mergą PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 3 tomas Į trečią „Lietuviškų pasakų įvairių“ knygą sudėtos pasakos – beveik vien iš buvusios Suvalkų gubernijos. Nauja knygoje tai, kad dauguma tekstų skelbiama iš rankraščių, be to, dažniau nurodomos pasakotojų pavardės: jų čia maždaug 50. Pasakas užrašė bene 17 asmenų. Tarp jų – literatas ir visuomenės veikėjas Stasys Matulaitis, knygai pateikęs Liudvinave (prie Kalvarijos) užrašytus 8 tekstus, tiek pat tekstų Pilviškiuose užrašė ir poetas kunigas Jonas Žilinskas-Žilius. Kur kas didesnis pasakų pluoštas gautas iš literato Kosto Stikliaus. J. Basanavičiui talkino ir iš Tėvynės išvykę lietuviai. Antai knygoje – net 38 tekstai, užrašyti Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenusio Juozo Kovo (tikroji pavardė – bene Čepukaitis), 18 tekstų atsiųsta iš Anglijos Prano Eidukaičio. Bet daugiausia – 82 pasakojamosios tautosakos kūrinius, skelbiamus knygoje, užrašė J. Basanavičiaus brolis Vincas gimtuosiuose Ožkabaliuose ir artimuose kaimuose.
Visa į knygą sudėta medžiaga rodo, kad Suvalkijoje XIX a. antroje pusėje ir XX a. pradžioje dar buvo gyvos ir stiprios pasakojamosios tautosakos tradicijos. Siužetai pasakotojų repertuare beveik nesikartoja. O knygoje skelbtas „Eglės žalčių karalienės“ variantas buvo panaudotas Jono Jablonskio formuojant chrestomatinį šio garsiojo kūrinio tekstą.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ trečią tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė ir žodynėlį sudarė Kostas Aleksynas. Įvadą „Trečiasis tomas – Suvalkijos pasakoms“ ir paaiškinimus, nurodančius skelbiamos medžiagos vietą nacionaliniuose bei tarptautiniuose kataloguose, aptariančius jos gyvavimą Lietuvoje ir paplitimą kitose pasaulio tautose, taip pat pateikiančius kitus folkloristinius duomenis, parašė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo Jurgita Dambrauskaitė, dr. Dovilė Kulakauskienė 2010 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir VU Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. PMK-04/2010).
ANOTACIJA: Tėvai turėjo suaugusią dukrą. Anksčiau ketvirtadieniais atvažiuodavo jaunikiai pas mergas, o vieną ketvirtadienį kaip tik tėvai turėjo išvažiuoti su reikalais, todėl liepė dukrai, jei kartais jaunikiai atjotų, pasipuošti, apsirengti papetėm, pašutinti kiaušinių ir padėti ant stalo su sviestu. Kai tėvai išvažiavo, ta dukra žiūri, kad jau atjoja jaunikiai. Tuomet nusirengė visus drabužius, tik papetes apsivilko, ir vaikščiojo nuoga po trobą. Jaunikiai žiūri, kas čia per mergina. O ji padėjo ant stalo sviesto ir kai pasilenkė po krosnim kiaušinių paimti, vienas paėmė sviesto gniūžtę ir metė jai į užpakalį. O ji išsiėmus tą sviestą padėjo ant lėkštės sakydama, kad nedrabstytų dievo dovanos. Pašutinus kiaušinių atnešė pusžalius ant stalo, o jaunikiai paėmę sumušė juos į tėvo skrybėlę. Tada dar mergos paklausė, ar neduos jai pinigų tėvai, ir ta suradus atnešė jiems tėvo pinigus. Mergina paklausė, kokios jaunikių pravardės. Vienas pasakė, kad vadinasi „Ar nematei tokio“, o kitas „Iš kur aš“. Grįžusiems tėvams dukra viską papasakojo apie jaunikius. Tėvas, užsimovęs skrybėlę su kiaušiniais, išėjo rėkdamas „Ar nematei tokio“, „Iš kur aš“. Jam atsakė, kad nežino, iš kur jis yra, visokių matė, bet tokio kiaušiniuoto dar ne. TURINYS: Teksto 1997 m. redakcija
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | BUITINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 1463*, Kvaila nuotaka, [33; 1] Atgal |