Knygadvario objektas
NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/objektas.php?OId=7491 PAVADINIMAS: BsTB 3 254-115 Pasaka AT 831 – Apė du broliu: bagotą ir vargšą, kursai pralobo PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 3 tomas Į trečią „Lietuviškų pasakų įvairių“ knygą sudėtos pasakos – beveik vien iš buvusios Suvalkų gubernijos. Nauja knygoje tai, kad dauguma tekstų skelbiama iš rankraščių, be to, dažniau nurodomos pasakotojų pavardės: jų čia maždaug 50. Pasakas užrašė bene 17 asmenų. Tarp jų – literatas ir visuomenės veikėjas Stasys Matulaitis, knygai pateikęs Liudvinave (prie Kalvarijos) užrašytus 8 tekstus, tiek pat tekstų Pilviškiuose užrašė ir poetas kunigas Jonas Žilinskas-Žilius. Kur kas didesnis pasakų pluoštas gautas iš literato Kosto Stikliaus. J. Basanavičiui talkino ir iš Tėvynės išvykę lietuviai. Antai knygoje – net 38 tekstai, užrašyti Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenusio Juozo Kovo (tikroji pavardė – bene Čepukaitis), 18 tekstų atsiųsta iš Anglijos Prano Eidukaičio. Bet daugiausia – 82 pasakojamosios tautosakos kūrinius, skelbiamus knygoje, užrašė J. Basanavičiaus brolis Vincas gimtuosiuose Ožkabaliuose ir artimuose kaimuose.
Visa į knygą sudėta medžiaga rodo, kad Suvalkijoje XIX a. antroje pusėje ir XX a. pradžioje dar buvo gyvos ir stiprios pasakojamosios tautosakos tradicijos. Siužetai pasakotojų repertuare beveik nesikartoja. O knygoje skelbtas „Eglės žalčių karalienės“ variantas buvo panaudotas Jono Jablonskio formuojant chrestomatinį šio garsiojo kūrinio tekstą.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ trečią tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė ir žodynėlį sudarė Kostas Aleksynas. Įvadą „Trečiasis tomas – Suvalkijos pasakoms“ ir paaiškinimus, nurodančius skelbiamos medžiagos vietą nacionaliniuose bei tarptautiniuose kataloguose, aptariančius jos gyvavimą Lietuvoje ir paplitimą kitose pasaulio tautose, taip pat pateikiančius kitus folkloristinius duomenis, parašė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo Jurgita Dambrauskaitė, dr. Dovilė Kulakauskienė 2010 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir VU Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. PMK-04/2010).
ANOTACIJA: Buvo du broliai, turtingas ir vargšas. Vargšas netoli turtuolio turėjo namelį. Kai jau jam visai blogai būdavo, ateidavo pas turtuolį su savo vaikais, o turtuolis labai jo nekentė. Kartą eidamas vargšas rado negyvą šunį, norėjo patraukti nuo kelio, bet pamatė, kad jis pilnas pinigų. Parsinešė namo, nukratė, o tas ir vėl pinigų pilnas. Ir kuo daugiau krato, tuo daugiau pinigų. Liepė vaikui iš turtuolio paskolinti puskartę. Pamatavo, kiek ten pinigų turėjo, užkišo dvi monetas už lanko ir davė vaikui atgal parnešti ir padėkoti. Turtuolis, radęs dvi monetas, eina pas brolį aiškintis, iš kur tas pinigų gavo. Vargšas jam viską papasakojo, parodė pinigus, o turtuolis pradėjo galvoti, kaip tą šunį atimti. Grįžęs namo papjovė jautį, įlindo į skūrą ir naktį atėjo po vargšo langais, apsimetęs velniu. Sako, kad šuo yra jo, tegul vargšas jam atiduoda. Bet tas nedavė jam šuns, tai kitą naktį vėl su ta skūra ateina. Trečią naktį turtuolis su ragu langą išmušė, tai vargšas išsigandęs išmetė šunį pro langą. Turtuolis parsinešė namo, bet šuns skūra jau nebedavė pinigų, o jaučio skūra taip prilipo, kad nebegalėjo nusiimti. TURINYS: Teksto 1997 m. redakcija
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | PASAKOS-LEGENDOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 831, Velniu persirengęs šventikas, [17; 1] Atgal |