Knygadvario objektas
NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/objektas.php?OId=7490 PAVADINIMAS: BsTB 3 252-114 Pasaka AT 790* – Kaip vienas puspaikis pralobo PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 3 tomas Į trečią „Lietuviškų pasakų įvairių“ knygą sudėtos pasakos – beveik vien iš buvusios Suvalkų gubernijos. Nauja knygoje tai, kad dauguma tekstų skelbiama iš rankraščių, be to, dažniau nurodomos pasakotojų pavardės: jų čia maždaug 50. Pasakas užrašė bene 17 asmenų. Tarp jų – literatas ir visuomenės veikėjas Stasys Matulaitis, knygai pateikęs Liudvinave (prie Kalvarijos) užrašytus 8 tekstus, tiek pat tekstų Pilviškiuose užrašė ir poetas kunigas Jonas Žilinskas-Žilius. Kur kas didesnis pasakų pluoštas gautas iš literato Kosto Stikliaus. J. Basanavičiui talkino ir iš Tėvynės išvykę lietuviai. Antai knygoje – net 38 tekstai, užrašyti Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenusio Juozo Kovo (tikroji pavardė – bene Čepukaitis), 18 tekstų atsiųsta iš Anglijos Prano Eidukaičio. Bet daugiausia – 82 pasakojamosios tautosakos kūrinius, skelbiamus knygoje, užrašė J. Basanavičiaus brolis Vincas gimtuosiuose Ožkabaliuose ir artimuose kaimuose.
Visa į knygą sudėta medžiaga rodo, kad Suvalkijoje XIX a. antroje pusėje ir XX a. pradžioje dar buvo gyvos ir stiprios pasakojamosios tautosakos tradicijos. Siužetai pasakotojų repertuare beveik nesikartoja. O knygoje skelbtas „Eglės žalčių karalienės“ variantas buvo panaudotas Jono Jablonskio formuojant chrestomatinį šio garsiojo kūrinio tekstą.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ trečią tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė ir žodynėlį sudarė Kostas Aleksynas. Įvadą „Trečiasis tomas – Suvalkijos pasakoms“ ir paaiškinimus, nurodančius skelbiamos medžiagos vietą nacionaliniuose bei tarptautiniuose kataloguose, aptariančius jos gyvavimą Lietuvoje ir paplitimą kitose pasaulio tautose, taip pat pateikiančius kitus folkloristinius duomenis, parašė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo Jurgita Dambrauskaitė, dr. Dovilė Kulakauskienė 2010 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir VU Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. PMK-04/2010).
ANOTACIJA: Vienas žmogus turėjo dvyliką margų lauko, bet jam labai nesisekė dirbti. Pamatė pro šalį jojantį šventąjį Jurgį ir sužinojęs, kad tas joja pas Dievą, paprašė jo paklausti, kodėl taip nesiseka, o kad sugrįžtų, paėmė vieną auksinę kilpą. Dievas Jurgiui pasakė, kad tam žmogui sektųsi ką nors užginti. Grįžęs Jurgis persakė viską žmogui ir nori savo kilpą atsiimti, bet tas sako, kad neturi jokios kilpos. Jurgis nujojo sau, o žmogelis nuėjo pas žydą ir siūlo jam aukso kilpą pirkti. Tas sutiko ir mainais suarė jam lauką, apsėjo, dar duonos ir druskos davė, bet tada žmogelis sako, kad jam pavogė kilpą. Žydas paduoda žmogelį į teismą, o tas neina. Sako, kad drabužių neturi, tai žydas davė jam. Nueina abu į teismą ir jau kaip ir priteisia žmogeliui pinigus, bet tada jis sako, kad kai žydas gaus valią, tai dar sakys, kad ir drabužiai jo yra. Žydas sako, kad jis juk davė juos, tada teismas išmetė žydą. O žmogus pardavė aukso kilpą ir pradėjo gerai gyventi. TURINYS: Teksto 1997 m. redakcija
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | PASAKOS-LEGENDOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 790*, Švento Jurgio balno kilpa, [32; 7] Atgal |