Knygadvario objektas
NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/objektas.php?OId=7483 PAVADINIMAS: BsTB 3 238-107 Pasakojimas – Apė nesveiką poną PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 3 tomas Į trečią „Lietuviškų pasakų įvairių“ knygą sudėtos pasakos – beveik vien iš buvusios Suvalkų gubernijos. Nauja knygoje tai, kad dauguma tekstų skelbiama iš rankraščių, be to, dažniau nurodomos pasakotojų pavardės: jų čia maždaug 50. Pasakas užrašė bene 17 asmenų. Tarp jų – literatas ir visuomenės veikėjas Stasys Matulaitis, knygai pateikęs Liudvinave (prie Kalvarijos) užrašytus 8 tekstus, tiek pat tekstų Pilviškiuose užrašė ir poetas kunigas Jonas Žilinskas-Žilius. Kur kas didesnis pasakų pluoštas gautas iš literato Kosto Stikliaus. J. Basanavičiui talkino ir iš Tėvynės išvykę lietuviai. Antai knygoje – net 38 tekstai, užrašyti Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenusio Juozo Kovo (tikroji pavardė – bene Čepukaitis), 18 tekstų atsiųsta iš Anglijos Prano Eidukaičio. Bet daugiausia – 82 pasakojamosios tautosakos kūrinius, skelbiamus knygoje, užrašė J. Basanavičiaus brolis Vincas gimtuosiuose Ožkabaliuose ir artimuose kaimuose.
Visa į knygą sudėta medžiaga rodo, kad Suvalkijoje XIX a. antroje pusėje ir XX a. pradžioje dar buvo gyvos ir stiprios pasakojamosios tautosakos tradicijos. Siužetai pasakotojų repertuare beveik nesikartoja. O knygoje skelbtas „Eglės žalčių karalienės“ variantas buvo panaudotas Jono Jablonskio formuojant chrestomatinį šio garsiojo kūrinio tekstą.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ trečią tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė ir žodynėlį sudarė Kostas Aleksynas. Įvadą „Trečiasis tomas – Suvalkijos pasakoms“ ir paaiškinimus, nurodančius skelbiamos medžiagos vietą nacionaliniuose bei tarptautiniuose kataloguose, aptariančius jos gyvavimą Lietuvoje ir paplitimą kitose pasaulio tautose, taip pat pateikiančius kitus folkloristinius duomenis, parašė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo Jurgita Dambrauskaitė, dr. Dovilė Kulakauskienė 2010 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir VU Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. PMK-04/2010).
ANOTACIJA: Vienas ponas vis ieškodavo pas gydytojus sveikatos, bet niekaip nerasdavo. Vasarą susiruošė važiuoti prie šiltų vandenų, o pakeliui užsuko pas pažįstamą poną. Tas sužinojęs, kad draugas negali valgyti, todėl važiuoja gydytis, patarė jam važiuoti kitur, davė adresą ir parašė laišką, sakydamas, kad ten tikrai jį išgydys. Ponas ten ir nuvažiavo. Pirmą dieną prigirdė jį visokių gėrimų, o užmigusį perrengė paprastais drabužiais, nunešė ir paguldė į tvartą tarp paprastų darbininkų. Prabudęs ponas nesuprato, kas čia jam atsitiko. Atėjęs viršininkas varo prie darbo, netiki, kad jis ponas. Po darbų ponui jau visas maistas skanus buvo. Pralaikė jį taip keturias savaites, tai ponas išgijo ir be vaistų. Tuomet surengė bernams balių ir vėl nugirdė poną, perrengė poniškai, nunešė į kambarį ir paguldė. Prabudęs galvoja, kad viską susapnavo. Tuomet draugas sako ponui, kad sveikas tas buvo, tik kai nieko neveikė, tai ir valgyti nenorėjo. TURINYS: Teksto 1997 m. redakcija
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOJIMAI | HUMORISTINIAI PASAKOJIMAI MOKSLINIS KOMENTARAS Ponų išlepimą pajuokiantis pasakojimas. Atgal |