Knygadvario objektas
NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/objektas.php?OId=7453 PAVADINIMAS: BsTB 2 256-117 Sakmė – Kaip vienas panas prieš smertį pinigus su slyvam prarija PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 2 tomas „Lietuviškų pasakų įvairių“ antroje knygoje spausdinama pasakojamoji tautosaka, užrašyta iš žemaičių, taip pat vidurio ir rytų aukštaičių. Apie 50 kūrinių paimta iš periodikos ir mažai žinomų leidinukų, o didžioji dauguma gauta iš keliasdešimties J. Basanavičiaus talkininkų – įvairių visuomenės sluoksnių, profesijų, skirtingo išsilavinimo žmonių. Knyga pradedama tekstais, užfiksuotais Žemaitijoje. 11 pasakų ir sakmių yra užrašęs rusų kalbininkas Aleksandras Pogodinas Kvėdarnos, Laukuvos ir keliose kitose atokesnėse apylinkėse. Skelbiama tekstų iš Varnių, Rietavo, Mosėdžio apylinkių, Telšių apskrities. 10 pasakų – iš daugybę tautosakos Raseinių apskrityje surinkusio Mečislovo Davainio-Silvestraičio knygelės „Patarlės ir dainos“ (1889). Gerokai į rytus, Pernaravoje (dab. Kėdainių raj.) keletą knygoje išspausdintų pasakų užrašė Jadvyga Juškytė, o piečiau, jau Seredžiaus apylinkėse, – Petras Virakas (Virikas). Vertingos medžiagos iš buvusios Šiaulių apskrities J. Basanavičiui atsiuntė kruopštus tautosakos rinkėjas Matas Slančiauskas, jo bendražygis Pranas Narvydas, taip pat „Laukiniu“ pasirašęs žmogus (ko gero, tai bus poetas Jonas Krikščiūnas-Jovaras). Puikių tekstų knygai gauta iš Aukštaitijoje, Pasvalio apylinkėje, gyvenusios Liudvikos Didžiulienės-Žmonos. Daugiau kaip šimtas „Lietuviškų pasakų įvairių“ antroje knygoje pateiktų kūrinių surinkta tuometinėje Zarasų apskrityje „Žvaigždės“ draugijos pastangomis. Nemaža dalis pasakų – iš Jūžintų apylinkių. Jas užrašęs Juozas Otonas Sirvydis.
Į šią knygą pateko daug klasikinio stiliaus grožį išlaikiusių pasakų. Kai kurios, perspausdintos mokykliniuose skaitiniuose, tapo tarsi lietuvių pasakų etalonais. Iš 250 į knygą sudėtų kūrinių kone pusšimtis – sakmės.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ antrą tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė ir žodynėlį sudarė Kostas Aleksynas. Įvadą „Žemaičių ir aukštaičių pasakos Lietuviškų pasakų įvairių II tome“ ir paaiškinimus, nurodančius skelbiamos medžiagos vietą nacionaliniuose bei tarptautiniuose kataloguose, aptariančius jos gyvavimą Lietuvoje ir paplitimą kitose pasaulio tautose, taip pat pateikiančius kitus folkloristinius duomenis, parašė Leonardas Sauka. Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Jūratė Šlekonytė, dr. Jurgita Macijauskaitė-Bonda 2010 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir VU Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. PMK-04/2010).
ANOTACIJA: Turtingas ponas turėjo tarną, vardu Jurka. Prieš mirtį ponas paprašė, kad tarnas iš rūsio atneštų žalią skrynelę ir lėkštę slyvų. Likęs vienas, ponas ėmė iš slyvų kauliukus, vidun dėjo pinigus ir po to slyvas rijo. Jurka viską matė pro rakto skylutę. Po to ponas paprašė atnešti raudoną skrynelę, o paskui – mėlyną. Visų pinigų suryti neišėjo, tad likusius pabėrė po patalais. Mirdamas ponas liepė patalus atiduoti tarnui, o kitiems nieko nepaliko. Naktį Jurka liko bažnyčioje prie pono karsto. Atėjo ponaitis ir paprašė, kad Jurka kryžių nuo karsto nuimtų. Kai kryžių nuėmė, ponaitis iš pono iškratė pinigus ir pasakė, kad Jurkai pinigai, o jam maišas. Tada ponaitis užsimetė numirėlį ant pečių ir išsinešė. Rytą zakrastijonas pamatė pinigus ir pakvietė kunigą. Tas pasakė, kad pinigai liksią bažnyčiai. Kitą dieną palaidojo tuščią karstą. Vakare kunigas ėmė skaičiuoti pinigus, bet išgirdo balsą, kad atiduotų Jurkai pinigus. Kunigas išsigando ir grąžino pinigus. Jurka tapo ponu, vedė ir gražiai gyveno. TURINYS: Teksto 1995 m. redakcija
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | SAKMĖS | MITOLOGINĖS SAKMĖS MOKSLINIS KOMENTARAS Tradicinė sakmė apie užburtus pinigus. Šykštuolis prieš mirtį juos valgo, velniai po mirties iškrato pinigus, o lavoną nusineša. Šitokių sakmių užrašyta 45 variantai. SUSIJĘ OBJEKTAI ARUODUOSE: BsTB 2 258-118 Sakmė – Apie vienų šykštūnų, katras pinigus miški kavadams užkeike BsTB 2 258-119 Sakmė – Apie vienų šykštūnų, katrų sūnus apgava
INTERNETO NUORODOS: http://www.knygadvaris.lt/?id=74&par=70&lang=lt&Gid=772 Teksto šaltinis
Atgal |