Knygadvario objektas
NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/objektas.php?OId=7405 PAVADINIMAS: BsTB 4 491-229 Pasaka AT 1889G – Kaip vienas vargšas in didžuvės vidurius papuolė
PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 4 tomas Visas 233 šios knygos pasakas ir kitų žanrų kūrinius Ožkabalių ir Batrninkų apylinkėse surinko Jono Basanavičiaus brolis Vincas. Daugelio čia skelbiamų pasakų siužetai žinomi iš ankstesnių „Lietuviškų pasakų įvairių“ knygų. Kita vertus, esama pasakų-legendų, novelių ir kvailo velnio pasakų, kurių ankstesniuose šio leidinio tomuose nebuvo.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ ketvirtą tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė ir žodynėlį sudarė Kostas Aleksynas. Minėtą įvadą, paaiškinimus, nurodančius skelbiamos medžiagos vietą nacionaliniuose bei tarptautiniuose kataloguose, aptariančius jos gyvavimą Lietuvoje ir paplitimą kitose pasaulio tautose, taip pat pateikiančius kitus folkloristinius duomenis, parašė ir „Lietuviškų pasakų įvairių“ tekstų, spausdintų visose keturiose knygose, rodyklę sudarė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo Inga Nėnienė, dr. Dovilė Kulakauskienė 2010 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir VU Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. PMK-04/2010).
ANOTACIJA: Vienas neturtingas žmogelis turėjo žmoną ir daug vaikučių. Kartą jis paėmė paskutinę žmonos skarą ir nešė ją parduoti, nes nebeturėjo kuo vaikus maitinti. Beeidamas sutiko senį, kuris pasiūlė atiduoti jam skarą, o jis pasakytų žmogeliui žodį. Šis nesutiko, bet vėliau jam pasidarė smalsu, kokį gi žodį senis pasakytų. Tad atidavė seniui skarą, o jis pasakė, kad be laiko mirties nebus. Nusivylęs žmogelis bijojo net namo grįžti, tad nuėjo į pamarį. Ten plaukė laivas, kurio kapitonas turėjo šokti į jūrą, bet to daryti nenorėjo ir tam, kuris sutiktų tai vietoj jo padaryti, siūlė maišą pinigų. Žmogelis sutiko, gavo pinigų ir nuskendo. Tada jį prarijo žuvis. Jis turėjo skiltuvą ir titnagą, todėl užsikūrė ugnį, sukapojo klumpes, supjaustė autus, pjovė žuvies vidurius, kepė ir valgė. Kai supjaustė žuviai visus vidurius, ji nudvėsė. Vanduo ją išmetė į krantą, žmonės surado, o, kai supjaustė, žmogelis išlindo, pasiėmė pinigus ir išėjo namo.
TURINYS: Teksto 1998 m. redakcija
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | MELŲ PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 1889 G, Žmogus žuvies pilve, [6; 4] Atgal |