Knygadvario objektas
NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/objektas.php?OId=7331 PAVADINIMAS: BsTB 2 206-96 Pasaka AT 650C – Titnagis PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 2 tomas „Lietuviškų pasakų įvairių“ antroje knygoje spausdinama pasakojamoji tautosaka, užrašyta iš žemaičių, taip pat vidurio ir rytų aukštaičių. Apie 50 kūrinių paimta iš periodikos ir mažai žinomų leidinukų, o didžioji dauguma gauta iš keliasdešimties J. Basanavičiaus talkininkų – įvairių visuomenės sluoksnių, profesijų, skirtingo išsilavinimo žmonių. Knyga pradedama tekstais, užfiksuotais Žemaitijoje. 11 pasakų ir sakmių yra užrašęs rusų kalbininkas Aleksandras Pogodinas Kvėdarnos, Laukuvos ir keliose kitose atokesnėse apylinkėse. Skelbiama tekstų iš Varnių, Rietavo, Mosėdžio apylinkių, Telšių apskrities. 10 pasakų – iš daugybę tautosakos Raseinių apskrityje surinkusio Mečislovo Davainio-Silvestraičio knygelės „Patarlės ir dainos“ (1889). Gerokai į rytus, Pernaravoje (dab. Kėdainių raj.) keletą knygoje išspausdintų pasakų užrašė Jadvyga Juškytė, o piečiau, jau Seredžiaus apylinkėse, – Petras Virakas (Virikas). Vertingos medžiagos iš buvusios Šiaulių apskrities J. Basanavičiui atsiuntė kruopštus tautosakos rinkėjas Matas Slančiauskas, jo bendražygis Pranas Narvydas, taip pat „Laukiniu“ pasirašęs žmogus (ko gero, tai bus poetas Jonas Krikščiūnas-Jovaras). Puikių tekstų knygai gauta iš Aukštaitijoje, Pasvalio apylinkėje, gyvenusios Liudvikos Didžiulienės-Žmonos. Daugiau kaip šimtas „Lietuviškų pasakų įvairių“ antroje knygoje pateiktų kūrinių surinkta tuometinėje Zarasų apskrityje „Žvaigždės“ draugijos pastangomis. Nemaža dalis pasakų – iš Jūžintų apylinkių. Jas užrašęs Juozas Otonas Sirvydis.
Į šią knygą pateko daug klasikinio stiliaus grožį išlaikiusių pasakų. Kai kurios, perspausdintos mokykliniuose skaitiniuose, tapo tarsi lietuvių pasakų etalonais. Iš 250 į knygą sudėtų kūrinių kone pusšimtis – sakmės.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ antrą tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė ir žodynėlį sudarė Kostas Aleksynas. Įvadą „Žemaičių ir aukštaičių pasakos Lietuviškų pasakų įvairių II tome“ ir paaiškinimus, nurodančius skelbiamos medžiagos vietą nacionaliniuose bei tarptautiniuose kataloguose, aptariančius jos gyvavimą Lietuvoje ir paplitimą kitose pasaulio tautose, taip pat pateikiančius kitus folkloristinius duomenis, parašė Leonardas Sauka. Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Jūratė Šlekonytė, dr. Jurgita Macijauskaitė-Bonda 2010 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir VU Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. PMK-04/2010).
ANOTACIJA: Tėvas turėjo labai stiprų sūnų, kad ką tik dirbdavo, nieko negalėdavo padirbti: viską sulaužydavo. Tėvas, neturėdamas iš jo naudos, nusiuntė mokytis pas kalvį, bet ir ten jo jėga buvo per didelė. Kokią geležį kalvis bepaduodavo, tas iš karto perkirsdavo. Tada kalvis jį išsiuntė į mišką anglių degti. Prie ugnies atlėkė devyngalvis slibinas (smakas) – stipruolis trimis kirčiais jo galvas nukirto ir, pailsęs, užmigo. Atsikėlęs pajuto troškulį ir atsigėrė iš upelio, kuris atsirado iš užmuštojo slibino kraujo. Stipruolio lūpa pasidarė tokia kieta, kad nebuvo galima įpjauti. Tada jis visas išsimaudė upelyje ir pasidarė tvirtas kaip titnagas. Grįžęs, paprašė kalvio nukalti lazdą ir išėjo į pasaulį (svietą). Priėjęs vietą, kur vyko lenkų mūšis su švedais, padėjo lenkams nugalėti. Po kurio laiko vėl priėjo Lenkiją, kur lenkai vėl su švedais kovojo. Stipruolis ir vėl padėjo lenkams nugalėti. Po mūšio pailso ir atsigulė pailsėti. Lenkų vyresnysis išsigando, kad stipruolis kitą kartą galėtų ir lenkų kariuomenę sumušti, todėl liepė jį nužudyti. Budeliai jį visaip puolė, bet jis nieko nejuto. Stipruolį vartydami, budeliai rado dvi minkštas kūno vietas po mentėmis, kurių jis nepasiekė upelyje prausdamasis, ir nužudė. Lenkai stipruolį iškilmingai palaidojo bažnyčios rūsyje. TURINYS: Teksto 1995 m. redakcija
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 650 C, Suragėjęs stipruolis, [14; 3] Atgal |