Knygadvario objektas
NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/objektas.php?OId=7307 PAVADINIMAS: BsTB 4 401-179 Pasakojimas – Apė vieną kunigą ir jo pinigus PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 4 tomas Visas 233 šios knygos pasakas ir kitų žanrų kūrinius Ožkabalių ir Batrninkų apylinkėse surinko Jono Basanavičiaus brolis Vincas. Daugelio čia skelbiamų pasakų siužetai žinomi iš ankstesnių „Lietuviškų pasakų įvairių“ knygų. Kita vertus, esama pasakų-legendų, novelių ir kvailo velnio pasakų, kurių ankstesniuose šio leidinio tomuose nebuvo.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ ketvirtą tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė ir žodynėlį sudarė Kostas Aleksynas. Minėtą įvadą, paaiškinimus, nurodančius skelbiamos medžiagos vietą nacionaliniuose bei tarptautiniuose kataloguose, aptariančius jos gyvavimą Lietuvoje ir paplitimą kitose pasaulio tautose, taip pat pateikiančius kitus folkloristinius duomenis, parašė ir „Lietuviškų pasakų įvairių“ tekstų, spausdintų visose keturiose knygose, rodyklę sudarė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo Inga Nėnienė, dr. Dovilė Kulakauskienė 2010 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir VU Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. PMK-04/2010).
ANOTACIJA: Buvo vienas labai šykštus klebonas, kuris visada atsakydavo neturįs pinigų, nors buvo nemažai jų sukaupęs. Netoliese gyveno prasiskolinęs ūkininkas. Jo sūnūs sugalvojo eiti pas kleboną ir atimti iš jo pinigus. Atėję kleboną surišo, o patys pradėjo pinigų ieškoti. Pamatę, kad klebonas vis į krosnelę dairosi, išlupo ten grindis ir rado pinigus. Pasiėmę pinigus vaikinai išėjo, o ūkininkas jais skolas sumokėjo. Nuo tada klebonas, kai tik susirinkdavo kiek pinigų, kviesdavosi svečių ir juos vaišindavo. O ūkininkas, užsidirbęs tiek pinigų, kiek jo sūnūs buvo iš klebono atėmę, atnešė jam juos grąžinti. Bet klebonas jų neėmė, sakydamas, kad pasiliktų juos sau, nes jis buvo pernelyg prie jų prisirišęs ir tie pinigai būtų jį pražudę. TURINYS: Teksto 1998 m. redakcija
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOJIMAI | BIOGRAFINIAI PASAKOJIMAI MOKSLINIS KOMENTARAS Retas pasakojimas lietuvių folklore. Atgal |