Knygadvario objektas
NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/objektas.php?OId=7286 PAVADINIMAS: BsTB 4 354-164 Pasaka AT 935 – Apė vieno ūkinyko sūnų Titkų, kurs karalium pastojo
PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 4 tomas Visas 233 šios knygos pasakas ir kitų žanrų kūrinius Ožkabalių ir Batrninkų apylinkėse surinko Jono Basanavičiaus brolis Vincas. Daugelio čia skelbiamų pasakų siužetai žinomi iš ankstesnių „Lietuviškų pasakų įvairių“ knygų. Kita vertus, esama pasakų-legendų, novelių ir kvailo velnio pasakų, kurių ankstesniuose šio leidinio tomuose nebuvo.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ ketvirtą tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė ir žodynėlį sudarė Kostas Aleksynas. Minėtą įvadą, paaiškinimus, nurodančius skelbiamos medžiagos vietą nacionaliniuose bei tarptautiniuose kataloguose, aptariančius jos gyvavimą Lietuvoje ir paplitimą kitose pasaulio tautose, taip pat pateikiančius kitus folkloristinius duomenis, parašė ir „Lietuviškų pasakų įvairių“ tekstų, spausdintų visose keturiose knygose, rodyklę sudarė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo Inga Nėnienė, dr. Dovilė Kulakauskienė 2010 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir VU Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. PMK-04/2010).
ANOTACIJA: Vieno turtingo ūkininko sūnų paėmė į kariuomenę. Kadangi jis buvo mokytas ir turtingas, ilgainiui tapo pulkininku ir vedė karaliaus dukterį. Po kurio laiko jis panoro aplankyti savo tėvus. Pakeliui apsistojo karčemoje, kur žaisdamas kortomis pralošė visus savo pinigus, kareivius, arklius, karietą ir karališkus drabužius. Gavęs senus skarmalus, pėsčias grįžo į tėviškę. Tėvas, jį tokį pamatęs, davė rykščių ir išsiuntė ožkų ganyti. Karalienė, savo vyro nesulaukdama, išvyko jo ieškoti. Užsukus į tą pačią karčemą, jai taip pat pasiūlė pažaisti kortomis. Jai sekėsi ir ji išlošė jos vyro praloštus daiktus. Po to nuvyko į vyro tėvo namus. Kai tėvas pamatė savo sūnų karališkais drabužiais apsirengusį, ėmė atsiprašinėti, kad juo netikėjo ir rykščių davė. Karalius tėvui atleido, o pasisvečiavęs su žmona grįžo į savo karalystę ir laimingai karaliavo.
TURINYS: Teksto 1998 m. redakcija
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | NOVELINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 935, Išlaidus sūnus, [29; 23] Atgal |