Knygadvario objektas
NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/objektas.php?OId=7210 PAVADINIMAS: BsTB 4 220-112 Pasaka AT 332 – Apė Vabalą ir giltinę PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 4 tomas Visas 233 šios knygos pasakas ir kitų žanrų kūrinius Ožkabalių ir Batrninkų apylinkėse surinko Jono Basanavičiaus brolis Vincas. Daugelio čia skelbiamų pasakų siužetai žinomi iš ankstesnių „Lietuviškų pasakų įvairių“ knygų. Kita vertus, esama pasakų-legendų, novelių ir kvailo velnio pasakų, kurių ankstesniuose šio leidinio tomuose nebuvo.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ ketvirtą tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė ir žodynėlį sudarė Kostas Aleksynas. Minėtą įvadą, paaiškinimus, nurodančius skelbiamos medžiagos vietą nacionaliniuose bei tarptautiniuose kataloguose, aptariančius jos gyvavimą Lietuvoje ir paplitimą kitose pasaulio tautose, taip pat pateikiančius kitus folkloristinius duomenis, parašė ir „Lietuviškų pasakų įvairių“ tekstų, spausdintų visose keturiose knygose, rodyklę sudarė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo Inga Nėnienė, dr. Dovilė Kulakauskienė 2010 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir VU Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. PMK-04/2010).
ANOTACIJA: Buvo du broliai: vienas turtingas, o kitas vargšas. Neturtingasis brolis susilaukė sūnaus ir kvietė turtuolį pabūti berniuko krikšto tėvu, bet šis nesutiko. Susisielojęs brolis išėjo ir beeidamas sutiko giltinę. Sužinojusi jo bėdą, ji davė jam nesibaigiantį kepaliuką duonos ir nesibaigiantį mėsos gabalą ir liepė dar kartą pakviesti brolį. šį kartą brolis sutiko vaiką krikštyti. Po krikštynų giltinė neturtėliui dar suteikė galią gydyti žmones. Jei ji stovi prie ligonio kojų, vyras gali išgydyti, bet jeigu giltinė prie kojų, – jo vaistai nebepadeda. Kartą susirgo karaliaus sūnus. Norėdamas jį išgelbėti iš giltinės nagų, gydytojas liepė padaryti lovą su viena koja ir paguldė į ją ligonį. Vos tik giltinė atsistodavo šalia jo galvos, lovą pasukdavo. Taip sukinėjo, kol giltinė pavargo aplink lovą vaikščioti. Ji pasitraukė ir tada jau karalaitį išgydė. Karalius atsidėkodamas davė gytojui daug pinigų. Giltinė nepaklusnųjį gydytoją papjovė, bet jo vaikai su gautais pinigais laimingai gyveno. TURINYS: Teksto 1998 m. redakcija
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 332, Mirtis kūma, [71; 70] Atgal |