Knygadvario objektas
NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/objektas.php?OId=7153 PAVADINIMAS: BsTB 4 145-62 Sakmė BlLPK 3365 – Apė turtingą ūkinyką, kurio skūron buvo velnias inlindęs PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 4 tomas Visas 233 šios knygos pasakas ir kitų žanrų kūrinius Ožkabalių ir Batrninkų apylinkėse surinko Jono Basanavičiaus brolis Vincas. Daugelio čia skelbiamų pasakų siužetai žinomi iš ankstesnių „Lietuviškų pasakų įvairių“ knygų. Kita vertus, esama pasakų-legendų, novelių ir kvailo velnio pasakų, kurių ankstesniuose šio leidinio tomuose nebuvo.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ ketvirtą tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė ir žodynėlį sudarė Kostas Aleksynas. Minėtą įvadą, paaiškinimus, nurodančius skelbiamos medžiagos vietą nacionaliniuose bei tarptautiniuose kataloguose, aptariančius jos gyvavimą Lietuvoje ir paplitimą kitose pasaulio tautose, taip pat pateikiančius kitus folkloristinius duomenis, parašė ir „Lietuviškų pasakų įvairių“ tekstų, spausdintų visose keturiose knygose, rodyklę sudarė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo Inga Nėnienė, dr. Dovilė Kulakauskienė 2010 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir VU Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. PMK-04/2010).
ANOTACIJA: Buvo turtingas ūkininkas, surinkęs turtą su velnio pagalba. Jo sūnus tapo kunigu. Tėvas, jausdamas, kad greitai mirs, liepė sūnui po mirties pirmiausia jį nunešti į pirtį, o tik po to pašarvoti. Jų pokalbį girdėjo ubagas, todėl kai tėvas numirė ir buvo nuneštas į pirtį, ubagas irgi ten nuėjo ir užlindęs už krosnies žiūrėjo, kas bus. Naktį atėjo velnias, paėmė negyvėlį, iškratė jo kaulus, o į odą pats įlindo. Ryte mirusįjį pašarvojo ir nusiuntė parvežti kunigo. Ubagas papasakojo jam, ką matė pirtyje, todėl, tik nuvažiavęs į šermenis, kunigas ėmė šlakstyti numirėlį šventintu vandeniu ir poteriauti. Velnias neiškentė, išlindo ir pabėgo. Tėvo kūną užkasė baloje, o ubagas visą likusį gyvenimą gaudavo duonos. TURINYS: Teksto 1998 m. redakcija
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | SAKMĖS | MITOLOGINĖS SAKMĖS TIPOLOGIJA: BlLPK 3365 Atgal |