Knygadvario objektas
NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/objektas.php?OId=7149 PAVADINIMAS: BsTB 4 139-58 Pasaka AT 361 – Kaip vienas kareivis pas velnią bernavo PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 4 tomas Visas 233 šios knygos pasakas ir kitų žanrų kūrinius Ožkabalių ir Batrninkų apylinkėse surinko Jono Basanavičiaus brolis Vincas. Daugelio čia skelbiamų pasakų siužetai žinomi iš ankstesnių „Lietuviškų pasakų įvairių“ knygų. Kita vertus, esama pasakų-legendų, novelių ir kvailo velnio pasakų, kurių ankstesniuose šio leidinio tomuose nebuvo.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ ketvirtą tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė ir žodynėlį sudarė Kostas Aleksynas. Minėtą įvadą, paaiškinimus, nurodančius skelbiamos medžiagos vietą nacionaliniuose bei tarptautiniuose kataloguose, aptariančius jos gyvavimą Lietuvoje ir paplitimą kitose pasaulio tautose, taip pat pateikiančius kitus folkloristinius duomenis, parašė ir „Lietuviškų pasakų įvairių“ tekstų, spausdintų visose keturiose knygose, rodyklę sudarė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo Inga Nėnienė, dr. Dovilė Kulakauskienė 2010 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir VU Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. PMK-04/2010).
ANOTACIJA: Kareivis, baigęs tarnybą, grįžo į savo miestą. Iš to džiaugsmo pragėrė ir visus turėtus pinigus, ir drabužius. Vienmarškinis eidamas sutiko ponaitį, kuris pasiūlė trejus metus pas jį bernauti. Už tai gaus visokių gėrybių, galės daryti, ką nori, bet turės nesikirpti plaukų, nagų, nesiskusti bazdos ir nesiprausti. Kareiviui sutikus, nuvedė į savo dvarą ir paliko ten gyventi. Kartą vienas kasininkas pametė pinigus, tai kareivis nupirko iš jo namą, kad tas turėtų pinigų skolai sumokėti, o kai vagys jį apvogė, pasisiūlė vėl pinigų duoti, jei kasininkas sutiks leisti už jo vieną iš savo trijų dukterų. Tik jauniausia dukra, būdama dėkinga, kad jos tėvą išgelbėjo, sutiko už jo tekėti. Tuo metu kaip tik baigėsi treji tarnystės metai, tad kareivis nusiprausė, apsikirpo, pasipuošė, tada atvažiavo pas savo merginą ir ją vedė. O kitos dvi seserys, pamatę, kokį dailų jaunikaitį atstūmė, naktį pasikorė ir atiteko velniui į žmonas. TURINYS: Teksto 1998 m. redakcija
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 361, Sutartis nesiprausti, [109; 5] Atgal |