Knygadvario objektas
NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/objektas.php?OId=7145 PAVADINIMAS: BsTB 4 133-54 Sakmė BlLPK 3400 – Apė bobą su velniu PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 4 tomas Visas 233 šios knygos pasakas ir kitų žanrų kūrinius Ožkabalių ir Batrninkų apylinkėse surinko Jono Basanavičiaus brolis Vincas. Daugelio čia skelbiamų pasakų siužetai žinomi iš ankstesnių „Lietuviškų pasakų įvairių“ knygų. Kita vertus, esama pasakų-legendų, novelių ir kvailo velnio pasakų, kurių ankstesniuose šio leidinio tomuose nebuvo.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ ketvirtą tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė ir žodynėlį sudarė Kostas Aleksynas. Minėtą įvadą, paaiškinimus, nurodančius skelbiamos medžiagos vietą nacionaliniuose bei tarptautiniuose kataloguose, aptariančius jos gyvavimą Lietuvoje ir paplitimą kitose pasaulio tautose, taip pat pateikiančius kitus folkloristinius duomenis, parašė ir „Lietuviškų pasakų įvairių“ tekstų, spausdintų visose keturiose knygose, rodyklę sudarė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo Inga Nėnienė, dr. Dovilė Kulakauskienė 2010 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir VU Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. PMK-04/2010).
ANOTACIJA: Viena neturtinga moteriškė šaukėsi visų šventųjų pagalbos, bet nieko neprisišaukė. Tada pradėjo šauktis prakeiktųjų, ir prisistatė velniukas. Jis sutiko padėti jai, jei po mirties ji atiteksianti jam. Moteriškė sutiko. Gyveno po to ji ilgai ir laimingai. Kai ji susirgo, kaimynės atvežė kunigą, bet ji negalėjo jam atlikti išpažinties, tad gavo tik paskutinį patepimą. Velnias, sužinojęs, kad pas ją buvo kunigas, atbėgo ir jau norėjo ją gyvą neštis, bet kad oda subjaurota. Todėl nutarė jai nulupti odą ir ją palikti, o kūną pasiimti sau. Moteriškė sutiko, jei jis sutiks jos skausmą kęsti, kai jis jai odą lups. Nors ir stenėdamas, bet odą nulupo ir tą moteriškę nusinešė. O odą, kuri buvo šventu aliejumi patepta, paliko. TURINYS: Teksto 1998 m. redakcija
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | SAKMĖS | MITOLOGINĖS SAKMĖS TIPOLOGIJA: BlLPK 3400 Atgal |