Knygadvario objektas
NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/objektas.php?OId=7144 PAVADINIMAS: BsTB 4 132-53 Sakmė BlLPK 3400 – Apė bičiuliavimą su velniu PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 4 tomas Visas 233 šios knygos pasakas ir kitų žanrų kūrinius Ožkabalių ir Batrninkų apylinkėse surinko Jono Basanavičiaus brolis Vincas. Daugelio čia skelbiamų pasakų siužetai žinomi iš ankstesnių „Lietuviškų pasakų įvairių“ knygų. Kita vertus, esama pasakų-legendų, novelių ir kvailo velnio pasakų, kurių ankstesniuose šio leidinio tomuose nebuvo.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ ketvirtą tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė ir žodynėlį sudarė Kostas Aleksynas. Minėtą įvadą, paaiškinimus, nurodančius skelbiamos medžiagos vietą nacionaliniuose bei tarptautiniuose kataloguose, aptariančius jos gyvavimą Lietuvoje ir paplitimą kitose pasaulio tautose, taip pat pateikiančius kitus folkloristinius duomenis, parašė ir „Lietuviškų pasakų įvairių“ tekstų, spausdintų visose keturiose knygose, rodyklę sudarė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo Inga Nėnienė, dr. Dovilė Kulakauskienė 2010 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir VU Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. PMK-04/2010).
ANOTACIJA: Vienas neturtingas ūkininkas turėjo dukterį. Kartą nuėjo jis į girią ir ėmė šaukti velnią, o kai šis atėjo, paprašė jo pinigų. Velnias už tai pareikalavo po dvidešimties metų jam savo sielą atiduoti. Žmogus sutiko, gavo pinigų ir dvidešimt metų gyvenimu džiaugėsi. Kai susirgo, atėjo pas jį velnias ir pasakė, kada jis mirs. Tada ūkininkas liepė savo dukrai po mirties nelaidoti jo šventoje žemėje, o išvežti į pelkę, o tam, kuris sutiks jo karstą ten nuvežti, duoti tris tūkstančius rublių. Vienas drąsus vaikinas sutiko tai padaryti, tačiau bevežant karsto dangtis atsivertė ir negyvėlis atsisėdo. Vaikinas išsigandęs pabėgo, vėliau su kitu žmogumi grįžo, negyvėlį paguldė, ir toliau vežė, bet pakilo vėjas ir nunešė tą karstą į pelkę. O vaikinas vedė ūkininko dukterį ir turtingai gyveno.
TURINYS: Teksto 1998 m. redakcija
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | SAKMĖS | MITOLOGINĖS SAKMĖS TIPOLOGIJA: BlLPK 3400 Atgal |