Knygadvario objektas
NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/objektas.php?OId=7143 PAVADINIMAS: BsTB 4 130-52 Pasaka AT 1161A – Kaip velnias žmogui kumelę paskolino PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 4 tomas Visas 233 šios knygos pasakas ir kitų žanrų kūrinius Ožkabalių ir Batrninkų apylinkėse surinko Jono Basanavičiaus brolis Vincas. Daugelio čia skelbiamų pasakų siužetai žinomi iš ankstesnių „Lietuviškų pasakų įvairių“ knygų. Kita vertus, esama pasakų-legendų, novelių ir kvailo velnio pasakų, kurių ankstesniuose šio leidinio tomuose nebuvo.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ ketvirtą tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė ir žodynėlį sudarė Kostas Aleksynas. Minėtą įvadą, paaiškinimus, nurodančius skelbiamos medžiagos vietą nacionaliniuose bei tarptautiniuose kataloguose, aptariančius jos gyvavimą Lietuvoje ir paplitimą kitose pasaulio tautose, taip pat pateikiančius kitus folkloristinius duomenis, parašė ir „Lietuviškų pasakų įvairių“ tekstų, spausdintų visose keturiose knygose, rodyklę sudarė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo Inga Nėnienė, dr. Dovilė Kulakauskienė 2010 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir VU Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. PMK-04/2010).
ANOTACIJA: Vienas ūkininkas taip nusigyveno, kad net kumelės nebeturėjo. Todėl velnias jam atvedė kumelę ir paliko, kol jis vėl prasigyvens. Iš tos kumelės ūkininkas priveisė arklių, kuriuos pardavė ir prasigyveno. Kai kumelė paseno, o velnias jos taip ir neatsiėmė, ją pardavė. Bet jau kitą dieną velnias atėjo ir pareikalavo kumelę grąžinti. Ūkininkas pirmiausia velnią nuvedė savo turto parodyti. Tuščią avilį pavadino tėvo akinių dėklu, senas akėčias – mirusio tėvo šukomis, spragilą – tėvo botagu, grūstuvę – tėvo cukrine, lizdą – tabokine ir, velniui panorėjus, atidavė jam visus tuos daiktus. Tada pasakė velniui, kad paskolintoji kumelė nuo jo pabėgusi, o kai tik jis bando ją pagauti, ji iš karto sprunka į girią. Parodė velniui mešką, o jis, prietemoje nelabai matydamas, pamanė, kad tai ir yra jo kumelė. Su visais daiktais užlipo ant jos, bet, kai ji išsigandusi pradėjo bėgti, nukrito. Tačiau po to atėjo padėkoti žmogui, kad šis jo kumelę taip gerai nupenėjo. TURINYS: Teksto 1998 m. redakcija
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | PASAKOS APIE KVAILĄ VELNIĄ TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 1161 A, Velnias ir meška, [10; 8] Atgal |